LiteratūraVertimai

FORUK FAROCHZAD

Poezijos vertimai

visa mano būtis posmas tamsos
tave savyje kartojantis
į amžino žydėjimo aušrą jis tave nuskraidins
šiame posme atsidusau tavimi ak
šiame posme tave
įskiepijau į medį vandenį ir ugnį
CHARLES BERNSTEIN

Streikuok!

Streikuok, nes aš tau liepiau.
Streikuok, nes niekad tavęs neapvilsiu.
Streikuok, nes tau liepiau viena, o pats padariau kita.
Streikuok, nes apvyliau tave.
Streikuok, nes per mane likai kvailio vietoj pabandęs.
Streikuok, nes per mane likai kvailio vietoj lūpą prikandęs.

Iš ispanų poezijos

Piktų žmonių pavydas ir apgaulė
Mane ilgam uždarė į belangę.
Laimingas tas išminčius, kurs įstengia
Pabėgęs nuo šio priešiško pasaulio
Rast ramią vietą po padange.
JAROSŁAW MIKOŁAJEWSKI

Poezijos vertimai

kiekviena greitoji važiuoja pas mano dukras
kiekvienam telkiny vanduo siekia joms gerklę
kiekvienas žandaras daužo jų duris
kiekvienas šernas atknisa begalę kūnų
kiekvienas piktadarys tyko mano brolio
kiekviena osteoporozė kiurdo mamos kaulus
BRUNO SCHULZ

Ruduo

Ruduo – tai žmogiškosios sielos troškimas materialumo, esmingumo, ribotumo. Kai dėl neištirtų priežasčių žmonių metaforos, projektai, svajos ima geisti įgyvendinimo, ateina metas rudeniui.

MANUEL VILAS

Ordesa

Mirusieji visada kalbėdavo su manimi.
Mačiau tiek daug visko, kad ateitis galiausiai pradėjo kalbėti su manim lyg su kaimynu ar netgi draugu. Turiu omenyje tuos asmenis, tuos vaiduoklius, mirusiuosius, savo mirusius tėvus ir meilę, kurią jiems jaučiau, ir kad ta meilė niekada neapleidžia.
RUSSELL EDSON

Tunelis

Iš pradžių iš žemės, lyg koks odinis kiaušinis, prasikalė jo nuplikęs viršugalvis. Palaipsniui, diena po dienos, išlindo antakiai ir nemirksinčios akys… Žili plaukai, žemių pilnos ausys, nosis, žeme aplipę nosies plaukai; paskui pečiai, pečius apsiautęs šalikas, krėslo atkaltė, inkrustuota žeme ir vabalais.

LÉON-PAUL FARGUE

Pėsčiomis po Paryžių

Chaïm Soutine. Gladiolės. 1919

Supratau, neseniai sakė man vienas anglas, kodėl paryžiečiai nekeliauja: jie turi Monmartrą. Juk keliaujama aplankyti Monmartro. Keliauninkai kanadiečiai, pietų amerikiečiai, vokiečiai arba slavai perka lagaminus ir išsirūpina pasus, kad atvyktų į Monmartrą, naktinių Tėvynių Tėvynę. Vienas didis romanistas yra sakęs, kad Vakarų pasaulis turi keturias tvirtoves: Vatikaną, anglų Parlamentą, vokiečių Generalinį štabą ir Prancūzų akademiją. Jis pamiršo Monmartrą, penktąją tvirtovę, gal net labiau neįveikiamą už kitas ir atlaikysiančią visas pervartas. Negana to, kai pasaulis, kaip šiandien sakoma, pasikeis, Monmartras, žinoma, išpeš naudos iš poezijos atgimimo. 

GEORG TRAKL

Poezijos vertimai

Numirėlis pabalusia ranka
Ant sienos piešia giliame rūsy
Tylos grimasą žvakės mirgesy.
Ir miegantysis šnabžda vis kažką.
GABRIELĖ GIUNTERYTĖ-PUZINIENĖ

Viena iš senųjų Vilniaus figūrų (Ištraukos)

Vis labiau iš mūsų tarpo nyksta (gal apskritai dėl įsivyravusios rimties) tie šmaikštūs, linksmi žmonės, kurie, patys dažnai nenutuokdami apie savo įtaką, tampa draugijos, o gal net savo gyvenamo laikmečio siela. Tokios asmenybės tik sykiais blyksteli mums, o kai pradingsta, savo dvasią nusineša kartu su savimi, jos nejusti atgimusios net jų pačių palikuonyse.