LiteratūraVertimai

MARGARITA LOSADA VARGAS

Poezijos vertimai

Galvoju apie žodį
Nepasiekusį ausies
Apie žvilgsnį, atsitiktinai
Nuleistą tada, kai iki išsvajotų akių
Tetrūko sekundės
WALT WHITMAN

Dainuoju kūną elektrinį

Dirk Alvermann. Aklas pardavėjas. 1957
Ar galim abejot, kad teršia savo kūną tie, kurie jį slepia?
Gal tie, kas tyčiojasi iš gyvųjų, tokie pat niekšai kaip besidergiantys iš mirusiųjų?
O jeigu kūnas nuskriaustas labiau negu siela?
O jei kūnas – ne siela, kas tada siela?
ZBIGNIEW HERBERT

Mano Tėvas

Mano tėvas labai mėgo Fransą
ir rūkė aukščiausios rūšies makedonišką tabaką
žydruose aromato debesyse
ragavo šypseną ant siaurų savo lūpų
ir tada tais tolimais laikais
kai sėdėjo palinkęs prie knygos
sakydavau: tėvas yra Sindbadas
ir kartais jam su mumis skaudu
RÉGIS JAUFFRET

Mikrofikcijos

Primenu, kad keletas mūsų komandos narių buvo moteriškosios lyties ir kad vyriausioji redaktorė atvyko į filmavimo vietą, idant galėtų tiesiogiai įsitikinti mūsų darbo profesionalumu. Ji konstatavo, kad net jei moterims nebuvo taikomi patys baisiausi kankinimai, jos šaukdavo šaižiu, veriančiu balsu ir pravirkdavo po pirmojo elektros šoko.

JOSIF BRODSKIJ

Laiškas prezidentui

Peteris Lorre filme „Nusikaltimas ir bausmė“. 1935.
Lushos Nelsono nuotrauka

Nes iš tiesų būtų nepatogu, o ypač Vakarų pramoninių demokratijų kaubojams, pripažinti indėnų žemėse įvykusią katastrofą kaip pirmą masių visuomenės klyksmą: klyksmą, ataidintį sakytum iš pasaulio ateities, ir pripažinti ne kaip -izmą, o kaip žmogaus širdyje staiga atsivėrusią bedugnę, kuri, prarijusi sąžiningumą, gailestį, mandagumą, teisingumą ir šitaip pasisotinusi, vis dar demokratiškam išoriniam pasauliui prisistato kaip ganėtinai nepriekaištingas, monotoniškas paviršius.

HEINRICH HEINE

Poezijos vertimai

Joks angelas dailiausiais rūbais
Man moters niekad neatstos.
Giedot ant debesio nutūpus
Aš nematau jokios naudos.
MIRRA LOCHVICKAJA

Poezijos vertimai

Sugrįžo malonios pavasario svajos,
Sugrįžo sparnuoti sapnai.
Iš miego rožynai kvapniausieji kelias –
Pavasario saulės vaikai.
KARIN BOYE

Tai žinoma, kad skauda

Tai žinoma, kad skauda pumpurams, kai sprogsta.
Antraip kodėl pavasaris dvejotų?
Kodėl mūs karštas ilgesys į stinglų
kartėlio blyškį susivyturiuotų?
Juk visą žiemą pumpuras tebuvo kiautas.
Tai kas ten nauja – plėšia ir sprogdina?
Tai žinoma, kad skauda pumpurams, kai sprogsta,
ir tam, kas auga, ir kas užveria buvimą.
ROBERT FROST

Poezijos vertimai

Tarė vėjui lietus:
„Tu – stumi, aš – kertu.“
Ir smogę taip kelis kartus,
Jie išguldė gėles ratu,
Joms nudaužę žiedus.
Ką jos jautė – aš juntu.
LIUDMILA PETRUŠEVSKAJA

Juodas paltas

Mano vardą netrukus užrašys aliejiniais dažais ant geležinės lentelės. Ir įsmeigs į mažą supiltą kalvelę. Tada aš perskaitysiu ir sužinosiu. Dėžutė dažų ir toji tuščia lentelė jau paruošta. Tačiau apie tai žinau tik aš, kiti dar nežino.