LiteratūraVertimai
Magnetinės juostos
Tai buvo… labai rizikingas įrašas. Nors buvo pilnatis, t. y. pavyko nufotografuoti kelis kadrus, nėra vaizdinių šios scenos liudijimų, nes fotografas, mano kolega Džo Morlėjus, padaręs tas nuotraukas buvo… Prašau patikėti mano žodžiais! Jis buvo tą pačią naktį surytas, o aš, persigandęs, nesugebėjau išsaugoti fotoaparato. Kol kas tiek, pasaulio piliečiai! Klausykite Visagalio Dievo vardu.
Harlemo karalius
Angelas
Ji vardu Inga, tu tai perskaitai ant ženkliuko, prismeigto prie melsvai žalsvo džemperio. Kritiškai įvertini, kad jai labiau tiktų padūmavęs žydras tonas, kuriame chameleoniškai mainytųsi turkis ir mėlynai violetinis efektas: tai išryškintų jos tamsiai tviskančius vešlius plaukus ir padarytų ją panašią į Persefonę Dantės Rosečio paveiksle. Tu nori su ja pasikalbėti, išgirsti jos balsą. O knygynas – palanki vieta užmegzti diskretiškam pokalbiui ar net diskusijai.
Iš latvių poezijos [Ziedonis, Vērdiņš, Ostups]
Gyvenimo akademija
„Gyvenimas yra menas. GYVENIMO AKADEMIJA ieško auklėtinių. Prisijunk prie naujosios programos „SUKURK LAIMINGUS SANTYKIUS“ ir sužinok, kad ir tu gali būti laiminga.“
Iš Amerikos azijiečių poezijos
Kilmė
Aš turiu paprastų daiktelių kolekcijų, kurių materialiai nelabai įvertinsi, o ir kiekiu jos neprilygsta jokiai antikvarinių daiktų parduotuvei. Bet jie beprotiškai man artimi. Galbūt tokie jausmai kilo nuo žavėjimosi jais, o gal dėl to, kad jie visi atkeliavo iš skirtingų pasaulio vietų.
Iš epigramų
Žydras dangus
Tą naktį be žibinto ėjau tamsiu keliu. Pakeliui tebuvo vienas namas, ir jo šviesa panėšėjo į skylę duryse, pro kurią matyti laukas, – tokia didžiulė buvo tamsa. Ta šviesa krito ant mano kelio. Netikėtai ten pasirodė žmogus. Tikriausiai tai būta kaimiečio, kuris, kaip ir aš, žingsniavo be žibinto. Man tai neatrodė įtartina. Bet aš kažkodėl sustojau ir žiūrėjau, kaip tas žmogus išnyksta tamsoje. Jam ant nugaros krito vis mažiau šviesos, ir jis pamažu dingo.
