LiteratūraVertimai

SHARON OLDS

Odė peniui

[...] Todėl tavęs klausiu,
O bendroji penio idėja, ar neprieštarausi
sulaukusi dėmesio?  Tu, kuris iškyli mintyse –
stačias ir ne, senas ir jaunas, –
visiems atstovaujantysis, O atsietasis
principe, argi nelaukei
savo eilės būt apdainuotas? [...]

Trumpoji ispanakalbių proza

Aklasis su balta lazda vidury dykumos verkia negalėdamas rasti kelio, nes nėra kliūčių.

JAAN KAPLINSKI

Poezijos vertimai

visa praeis šešėliai sugrįš į krūmus
devynbalsės nutils žolė sukietės
tik skausmas nesiliaus jis liks su mumis
skaidrus skausmas dėl grožio dėl vasaros šėlo
skaidrus sielvartas dėl trumputės baltos nakties
MOTOJIRŌ KAJII

Žiemos musės

Iki pusės nuogas stoviu prie atdaro lango ir žiūriu į slėnio dangų, it įlanka pilną gyvybės. Ir tada pasirodo jos. Jos ateina nuo mano kambario lubų. Šešėlyje jos bejėgės, bet vos nusileidusios į saulės atokaitą atsigauna lyg atgimusios. Jos šiurpiai tupia ant mano blauzdų ir pakelia savo užpakalines kojeles it kasydamosi pažastis…

KONSTANTY ILDEFONS GAŁCZYŃSKI

Laiškai su našlaite

Jeigu – tęsia žymus lenkų angelologas prof. Bončynskis – visiškai nepajėgiame atsukti užrūdijusio užsriegto marinuotų agurkėlių (niam niam! Red.) stiklainio dangtelio, tuomet, piliečiai, nelieka nieko kita, kaip tiktai grubiai ir vulgariai plūstis, keiktis tol, kol svečiai pabūgs ir išsivaikščios.

HAROLD PINTER

Iš pelenų į pelenus

Saul Steinberg. Keturios katės. Niujorkas. 1950

…jis labai gerai tvarkėsi tame fabrike, sakė jis. Jie besąlygiškai juo tikėjo. Jie gerbė jo… tyrumą, jo… tvirtą nusistatymą. Jie liptų paskui jį į stačią uolą, sakė jis, ir bristų į jūrą, jei jis palieptų. Ir choru giedotų tol, kol jis vestų. Jie turi nepaprastai gerą klausą, sakė jis.

ANNA RANCĀNE

Poezijos vertimai

Susodinu prie ilgo stalo visus žmones,
Kurių nesu sutikus ir galbū́t nesutiksiu,
Jų veiduose išvýstu savo mirtį ir gimimą.
Prabangūs ir brangūs daiktai, bet – ką aš su jais darysiu?
FERNANDO PESSOA

Susvetimėjimo girioje

Blaiviame stingulyje sunkiai bekūnis tvyrau tarp miego ir būdravimo, sapne, kuris tėra sapno šešėlis. Manasis dėmesys blaškosi tarp dviejų pasaulių, aklai regėdamas jūros gelmę ir dangaus gelmę; ir šitos gilybės smelkiasi viena į kitą, liejasi viena su kita, ir aš nežinau nei kur esu, nei ką sapnuoju.

PETER HANDKE

Nobelio premijos kalba

Šachmatai sniege. Maskva. 1950

Žaisk žaidimą. Nebūk pagrindinis veikėjas. Ieškok iššūkių. Tačiau neturėk ketinimų. Venk pašalinių minčių. Nieko nenutylėk. Būk jautrus ir stiprus. Įsitrauk ir niekink pergalę. Nestebėk, netirk, tačiau išlik atviras ženklams. Būk pažeidžiamas. Parodyk savo akis, pamok kitiems pažvelgt į gelmę, pasirūpink, kad netrūktų erdvės ir atpažink kiekvieno pavidalą. Apsispręsk tik kai būsi įkvėptas. Nesėkmes priimk ramiai. Svarbiausia, turėk laiko ir eik aplinkkeliais.

NASSIM NICHOLAS TALEB

Iš „Prokrusto lovos“

Technologijos ir vergovė skiriasi tuo, kad vergai puikiai žino, jog nėra laisvi.
 
Technologijos gali visokeriopai nususinti (ir sukelti grėsmę) bet kurio mulkio gyvenimą, podraug įtikinėdamos, kad jos darosi vis „našesnės“.