LiteratūraVertimai

TED KOOSER

Žiemos rytas

Vienkiemio atokiai nuo greitkelio langas
kalba tamsai slopiu, užtikrintu balsu.
Šioje tylumoje tik virdulio kuštesys,
tik melsvos liepsnelės žiedas žvaigždėtame šaltyje.

RICK BAROT

Galeonai, 10

Aš kilęs iš žemdirbių.
Aš kilęs iš vaikystės tranzistoriaus,

iš jostro medžio,
iš baltų jo žiedų. Aš kilęs iš maldos.

RAÚL ZURITA

Sekmadienio rytas

Šiandien sapnavau kad buvau Karalius
mane apdengė juodmargiu kailiu
Šiandien mūkiau iki nukritimo
o bažnyčios varpai gedulingai skelbia
kad pienas keliauja į turgų

G. K. CHESTERTON

Kalėdos

Ramunės Pigagaitės nuotrauka

…nesvarbu, kuri diena jums yra šventinė ir simboliška, svarbiausia, kad ji būtų labai aiškiai ir ryškiai atskirta nuo visko, kas vyko iki tol. Todėl visi senieji, sveiko proto padiktuoti kalėdiniai papročiai buvo skirti tam, kad žmogus ko nors neliestų, nematytų, nesužinotų ar neapkalbėtų iki pat tos dienos, kai iš tiesų ateis Kalėdos. Pavyzdžiui, iki tam tikros valandos vaikai negaudavo jiems skirtų dovanų. Jos gulėdavo suvyniotos į rudo popieriaus ryšulius, iš kurių kartais netyčia išlįsdavo lėlės ranka ar asiliuko koja. Kaip aš norėčiau, kad šis paprotys galiotų ir šiuolaikiniams kalėdiniams renginiams bei leidiniams.

MARGARET ATWOOD

Durys

Durys atsidaro:
O vyrių dieve,
ilgų kelionių dieve,
išsaugojai tikėjimą.
Tamsu tenai.
Atsiduodi tamsai.
Žengi vidun.
Durys užsidaro.

ADRIENNE RICH

Nėrimas į sudužusį laivą

Pirmiausia perskaičiusi mitų knygą
užsitaisiusi fotokamerą
patikrinusi peilio ašmenis
velkuosi juodos gumos šarvus
maunuos juokingus plaukmenis
deduos grėsmingą, nepatogią kaukę.

ROMAIN GARY

Laiškas drambliui

Taip, brangusis pone drambly, mudviejų, jūsų ir mano, vienodas likimas, o užmarštin mus plukdo tas pats galingas absoliutaus racionalizmo vėjas. Visuomenėje, kurioje klesti materializmas ir realizmas, poetai, rašytojai, menininkai, svajotojai ir drambliai yra ne kas kita kaip kliuviniai.

NORMAN MACCAIG

Asyžius

Patenkintų turistų pulkas
nukudakavo paskui jį, žarstantį
Žodžio grūdą. Bet jie praėjo pro
sugriuvusią, lauke besėdinčią šventovę, jos akys
ašarojo pūliais, nugara iškilus aukščiau
už galvą, jos perkreipta burna
ištarė Grazie balsu švelniu
lyg vaiko, kuris kreipiasi į savo motiną,
ar paukščio, kai jis bylojo šventajam Pranciškui.

MATSUO BASHŌ

Apsilankymas Sarašinos kaime

Tarnas, kita vertus, užsėdo ant arklio ir iš pažiūros pavojus jam buvo visai nė motais. Jis vis užsnūsdavo knapsėdamas ir, atrodė, tuoj nuvirs stačia galva į prarają. Kaskart pamatęs jo galvą nusvyrant ne juokais išsigąsdavau.

VLADIS SPĀRE

Juodasis telefonas

– Alio, alio! Kalbėkite! – atkakliai pareikalavo jis, bet kitame gale kažkas padėjo ragelį ir pasigirdo ilgi pypsėjimai, kurių Laimuonis klausėsi, lyg stengdamasis iššifruoti Morzės abėcėlės pranešimą.