LiteratūraŠis bei tas

GEDIMINAS MARTIŠIUS

Ratas

Tarkim, atsitinka tokie dalykai: bibliotekose metų metais nesilanko skaitytojai, knygynai tušti, koncertų ir teatrų salėse ant kėdžių nusėda dulkės. Ateina didžiosios tylos metas. Kaip po paskutinio karo. Tauta susitaiko su desperacija, užvaldo visuotinė apatija. Vyriausybėje kultūros ministro kėdė tuščia. Per kadaise vykusias šventes didžiosios sostinės aikštės tuščios…

KRISTIJONA ČERAPAITĖ

Būtis ir kartotė

Užsiimdami ekspresyvia abstraktaus motyvo kartote, išgyvename kūrybą kaip aukščiausią egzistencinį aktą. Per tam tikrą akies trūkumą redukuojame žvilgsnio struktūrą, o ir tikrovę sudarančius elementus tokiu būdu, kad pasitelkę kartotę ir būties pratimus galime sintezuoti esminių tikrovės elementų vaizdinį ir atlikti tikrovės esaties konstrukciją.

JONAS VAICEKAUSKAS

Sakalas; Suopis

Aš sugavau sakalą. Rankomis. Nežinau, ar dar kam nors yra tai pavykę. Man viskas klojosi labai paprastai. Išėjęs pro duris, už obels, netoli sienos pamačiau jį. Primygęs kojomis, suleidęs nagus, snapu jis plėšė gerklę balandžiui.

LAURYNAS LATVIS

Saulėgrąžos

– Saule, išlįsk! – bene jau trečią rytą iš eilės vos pabudusi ir laukan pro langą žvelgdama kantriai prašo baltapūkė mergytė.
– Saule, išlįsk! – kaskart į mane atsisukusi vėl pakartoja lyg pritarimo ir paskatinimo laukdama.
SKAISTĖ ŠAUMANAITĖ

Bukinistės istorijos

Sakoma, kad neaprašomos istorijos užsimiršta. Tai ta proga.
Dirbu „Mint Vinetu“ knygyne. Būna labai linksmų kuriozų, tačiau šis, regis, pranoko visus.
Kažkurį rytą užsuko vyriškis. Priėjo prie prekystalio ir paklausė:
– Rūkytos žuves nereikia?
ILONA KOZIK

Trys siaubaitės pasakaitės (2)

Skambina į duris. Priėjusi priglundu prie akutės. Laiptinėje stovi ilgaplaukė moteris su šluota. Pirma mintis – ragana. Bet iš kur čia pas mus tos raganos… Tačiau ir ne valytoja. Tą apskritaveidę storulę pažinčiau ir pro akutę.

AIDAS KELIONIS

Brūkštelėjimai

Sutinku gatvėj nepažįstamą. Duodu jam į snukį ir atimu pinigus. Kitą kartą sutinku gatvėj nepažįstamą. Nieko nedarau, o jis pats atiduoda man pinigus. Rezultatai vienodi – skiriasi tik priemonės. Tik pirmą kartą reikia kiek pasistengti, kad įdirbis duotų naudos ateityje.

MONIKA STAUGAITYTĖ

Apie atmintį ir akivarus

Kai kalbamės, kantriai nuolat kartoju jam tuos pačius dalykus, mūsų pokalbiai pilni aidėjimo ir tuštumos. Nuo to laiko, kai jis pradėjo sirgti, iš galvos negaliu išmesti šeštoje klasėje per lietuvių kalbos pamoką skaitytos Čingizo Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai diena“ ištraukos.

GIEDRĖ SKAITĖ

Zero waste

  Mūsų organizacijoje įprasta nešiukšlinti. O jeigu tenka pasišiukšlinti, tai bent jau susirink ir rūšiuok. Aišku, vėliau gali dalyvauti „Darom“ ir pasiimti viską. Bet surinkęs vis tiek – rūšiuok. Beveik 11-asis įsakymas, tik labai paprastas ir aiškus. Pradėk nuo savęs. Nusišypsok ir pasaulis nusišypsos tau. Įsijunk šypseną. Pradžiai bent tiek. Sako, pas mus nėra skirtingų konteinerių, tik vienas. Dėl to…

MARIUS RAUBA

Šimtas metų

  Prieš šimtą metų gimė mano senelė – nugyvenusi namų šeimininkės gyvenimą, mirė jau šiame amžiuje. Kiekvienam gyvenimo atvejui žinojo po patarlę ir išmokė mane nelabai švankių dainuškų, kurių viešai cituoti nenorėčiau. Vaikystės vasaros prabėgo senelių vienkiemyje – „brandžiu“ sovietmečiu atokiame, dar pagal smetoniškus papročius gyvenančiame kaime: ereliukas (toks dviratis), meškerė iš lazdyno ir mergaitės iš Šiaulių. Senelis kartais išvarydavo…