LiteratūraProza
Trupinių sezonas. Žmogus arbatinuko galva ir kiti snapai
ERNESTAS NOREIKA Neseniai kaip koks maniakas ilgokai stebėjau seną močiutę, išlindusią į savo mažą balkonėlį. Ji barstė trupinius praeiviams, o tie savo mėsiniais snapeliais juos nepasididžiuodami lesiojo.
Mano tetos istorija,
arba Lietuviška alzheimerio versija (Ištrauka) AUDRA BARANAUSKAITĖ Viename filme aktorius Billas Murray vaidina Pitsbergo orų pranešėją. Jis atvyksta į mažą miestelį parengti televizijai reportažo apie Švilpiko dieną.
Laimės kūdikis
DŽIUGAS JUODKAZIS Tuomet, kai, neturėdamas pasirinkimo, amžiams susiejau savo ateitį su banku ir gavau paskolą namui statyti, darbe kilo baisi suirutė – per du mėnesius žymiai nukrito dolerio kursas ir iškilo rimtų sunkumų išmokant atlyginimus.
Budynės
KERRY SHAWN KEYS Robertui Service’ui Buvau sujaudinta. Prieš kelias dienas paštu gavau specialų kvietimą, tarsi viskas būtų suplanuota. Budynės bus Sąjungoje šeštadienį, o laidotuvės kitą dieną.
Ant Senos krantų
IRINA ODOJEVCEVA Irina Odojevceva (tikr. Iraīda Heinike, 1895 m. Rygoje–1990 m. Leningrade) – poetė akmeistė, rašytoja – 1922 m. debiutavo poezijos rinkiniu „Stebuklų kiemas“. 1923 m. su vyru emigravo į Paryžių.
Atbulinė pavara
AUGUSTAS SIREIKIS Snaigės – visai kaip žmonės. Šaltą vakarą eidamas susigūžiu į baltut baltutėlį paltą, skubu, nesidairau į šalis, vildamasis išsaugot paskutinius šilumos trupinius.
Nieko nėra nemokamo
PAULIUS NORVILA Nieko nėra nemokamo. Kitais žodžiais tariant – už viską šiame pasaulyje reikės atsiskaityti. Tiesa, būsimasis laikas čia vien tam, kad gražiau skambėtų ir suteiktų vilties. Iš tiesų, atsiskaityti reikia čia ir dabar. Jau šį vakarą.
Samogitija
RITA UŽTUPAITĖ Malvina seniai nujautė ir net žinojo apie nuožmiojo kario egzistavimą visiškai šalia, o gal net savo viduje, sieloje, ląstelių atmintyje. Matyt, pirmąkart atpažino jį Kaune, to miesto toks pavadinimas – iš žodžio „kaunasi“, gal todėl ji ir atgimė tame mieste, pagarsėjusiame savo kovomis?
Malda
AISTĖ KISARAUSKAITĖ „Vakariniame kalno šlaite…“ Rašau, nors taip jau esu rašiusi. Negaliu paaiškinti, kodėl man kartais galvojasi ši frazė. Matyt, turėčiau ją įgyvendinti, sukurti apsakymą, kur kelius siekianti sausa žolė šnara einant gerai pažįstamu takeliu, į kalną kopti man nėra sunku – netoli.
Apreiškimo džiaugsmas
RAMUNĖ DAMBRAUSKAITĖ Suglebęs drybsau šviesoj, apgriuvusioj keturių besienių sienų iškasenoj. Tikrai, kiurksau vaiduokliškoj kambario liekanoj. Iš pradžių pagalvojau. Pirma – apie pavasarį.