audra
apreiškimas
1.
užklumpu JĮ bešnekantį su papūgomis
bučinys į lotoso žiedą į čakrą į chna tatuiruotę
velniškai miela klausytis
kalbų apie nematomus draugus ir Himalajus
papūga su kuria jis dalinasi kambariu
yra beprotė
anksčiau tokia nebuvo
dabar ji moka pasakyti tik
„alio“ „ateik“
ir „eik šikt“
-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.
žinai
galėtume dalintis mano kambariu
aš noriu kad pamatytum mano kambarį
išmokyčiau tave keiktis
ir stebėti
kaip šalia pajuodusių krūmų
begarsio šventumo
auga bazilikas
2.
JIS sapnuoja
(Tvėrėjas, Palaimintasis, Nemirtis)
šalia sutraiškytų pirštų nekaltų
dėl amžino judėjimo
.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-
jis sutveria violetinį portalą sienoje
kad aš nusišypsočiau
– šiame ir kitame pasaulyje
mes esam du
tada aš spardau dinozaurus
mėsingų skėrių bandas
iš plastiko
kai juos įveiksiu susisuksime į ultravioletinį kamuolį
amžinam judėjimui
vibracijoms ir dažniams
drrr džingt trrr
signalas
nuo laido
iki uodegos
alioooo
Gabija Kopūstaitė. Šokantis Buda. 2025
pirmoji naktis čia ir ten
sakau, kad man baisu čia naktį
kad tyla kitokia
ir pagalvės įspaudai per greitai
sugrįžta į pradinę būseną
galėčiau pradėti dainuoti, bet nenoriu
kad kas eilutę užbaigtų iš spintos
sakau, kad man baisu čia naktį
volioju rutuliukus iš baltos duonos vidurio
ir maitinu karpius puode po lova
volioju rutuliukus iš juodo kailio –
pavasarį jos šeriasi labiau
- – - – - – - – - – - – - – - – -
sakau, kad man baisu čia naktį
ir jis prikemša patalus plunksnų
užkamšo tarpus nendrėmis
tvirtovėje iš pagalvių ir apklotų galvoju apie upę
dreaming in a dream ir mano pirštai
pamažu smenga į guolius
jie netenka parduotuvinės formos
ir niekada į ją negrįžta
tada sakau, kad man baisu čia naktį
ir visas naktis iš dienų
vieną dieną jis netenka parduotuvinės formos
kitą dieną jis mane pamiršta
trečią dieną mano smilkiniuos atsimerkia
ir aš pradedu kvėpuoti po vandeniu
audra
tąkart
prieš klausydama terapinės poezijos
miške pjoviau šaką kišeniniu pjūklu
ji buvo per ilga sapnų tinklui apjuosti
per ilga kad tilptų į liftą
žinojau kad ten medituosime
žinojau kad vėluosiu
– šaką radau akimirka iki sprogimo
ir pradėjau slidinėti
audros debesų tarpuose mojavo geltonos rankos
tada pamiršdavau kad gimtadieniais liūdna
kad samsara yra balandis po senojo bokšto palange
atėjau su pjuvenomis ir švendrais
žinoma meditavau
kaip tolumos prerijų kaktusas
kaip dumblina runa po vandeniu
vietoj žodžių liko reginys:
nosies įlinkiu ropojantis berniukas
medinis laivas pilnas gyvūnų
mes ir mes
šypsodami
kad pagaliau apsėmė vandenys
ir skęstam
neužmynę nė vienos sraigės
potvynis: upių marčios ir dar
1.
nuogas mėnuo skenduolis
ežių šlapi snukučiai:
p-p-p-p-p-p-p-p-p-p
taip iš pradmenų prabyla atargatė
2.
mesopotamijos trupiniai
žila senė įsirangiusi
tarp medžių
žvynuota, dumblina
kramto pejotlį
3.
nenoriu kad grindys girgždėtų
tada
supainioju žvaigždyno triukšmą
su šešėliu padiktuotu gūsio
prisišlieju prie sienos baltas
tinkas apipusto man
pakaušį
aš pamiršau užsirakinti duris
4.
versmių kuokštai pirmąją rugpjūčio
žvynų vazonuose po nuskintą gėlę
u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u
smilgai koktu
nuo indigo mėlio pranašystės
5.
naujieji metai širšių namuos
visos katės netenka nektaro
dabar jos – gėlės
6.
beždžionės supranta
ir mažų mergaičių mėlynės ant kojų virsta
skaitmeniniu krūmu
garso takelis: the velvet underground – jesus
7.
vienatvių gatvių šlavėjai mano plautyje
su nanosiurbliais
sausam ir šlapiam valymui
skysčių siurbimui ir su pūtimo režimu
kutena
girdžiu kaip ten ūžia
trinasi monolitai
tada girdžiu kaip pakeičia siurblio antgalį
atsarginiu
8.
kai užmigau
iškasiau tau tvenkinį
ir tris dienas iki mirties
įmečiau kad suspėtum pasiruošti žiemai
tada užkasiau ir laukiau
laukiau ir laukiau
kol sausros ir potvynio oru
pro įskeltą lūpos ledą
ištekės košmarai
9.
žvejo tinkle spurda
šlapios šlaunys
nesipriešinu sąmonei
ji dingsta pati
10.
deltinyčia ir jos atmintis yra dešimt beformių kūnų
yra dešimt žibuoklių pirštų įlinkiuose
yra dešimt balsų burbuliuojančių dekalogą
yra dešimt būdų bijoti
