JULIJA ŠILYTĖ

Nuskindavau našlaites, kad galėčiau jas pasodinti

 

Tavo gimtadieniui mokiausi eilėraštį

 

Važiuojant sekdavo mėnulis

Čia Smetonos laikais nuo jūrų uosto tiesė geležinkelį

Suskubo statyti suskirstę žemę į tris dalis

Gyventojai suskaičiuoti

Žemės naudos dviem kaimynėms įvertintos

Remiasi dugnas

 

Žinosiu visas gėlių rūšis

Jas be pauzės ar užklausiamo tono pridėsiu į sakinius

Krokų, tulpių, sprigių, bobramunių

Varpelių, bajorių, tagečių

Trijų ketvirčių žydėjimo ritmas

Padės rašyti gyvenimo choreografiją

Sušoksiu sapne

 

Bandė atsiimti šeimos žemes

Bet mes nebuvom ūkininkai

Buvom medžiotojai su tvora

Kalifornijos sliekai pareiškimą suskaidė

 

Nugaros nervus prilaikė geležinės vielos

Jas traukdavo visų negimusių ir nepasirūpintų

Magnetas žemėje

Nugara nebeatsilenkė į aukštyn žiūrinčio šuns pozą

O NATO naikintuvai ir SAS’o lėktuvai

Raižė ketvirtadienius

 

 

Nubrozdintam keliui trūko feritino

 

Nuo šešių iki šešiasdešimties

Prie sekmadieninių pietų stalo

Klausiausi istorijų apie velenus ir miestų planus

Geras žmogus mieste prasitarė apie suokalbį

Jau buvau išmokusi sekmadienio diakritinius ženklus

Sukelti į žemėlapį

Todėl ir vėl susitikom Vytenio gatvėj

Kur kažkelintą kartą pabėgo mintis

Tik dabar supratau, kodėl neatsistojai ir neišėjai

O aš vis dar tai darau už tave

 

 

Ramunės Pigagaitės nuotrauka

Ramunės Pigagaitės nuotrauka

 

Žinojau, kad parašysiu tau laišką

 

Apsigyveno mano stubure

Ir iš visos meilės leidau

Nešti atsargas į kitus namus

 

Kartais tavo kartumas

Atrodė kaip liūto karčiai

Sekmadienį įgarsinti Valinskienės

Ląstelės dauginosi?

 

Jaučiau tavo švelnias rankas, mezgančias gipiūrus

Ir kaip sugrįždavai

Į savo žodžių galią, šalia jos

 

Nuotraukoj ryškėjo buožių šeima

Lėkštėje aušo jos receptai

Besitęsianti susisaistymo gėda

Buvo pažymėta kolektyvinės baudžiavos

Ir jo bausmės profilio, ištapetuoto Šuns žvaigždyne

 

 

Nuskindavau našlaites, kad galėčiau jas pasodinti

 

Išsivertei ir išvirtai

Testamentu gavai kitą gimdą berželių proskynoje

Ir nuzulintus savisaugos instinktus

Visgi nepamiršdavai apmūturiuoti

 

Jeigu smegenų kalba yra elgesys

Tai tavo kalbos viena koja

Stovėjo ant gorteksinės striukės

Kita – ant dukart per metus vakarienei valgomų ledų

Trečia – nepermatomo rūpesčio

Žinojau, kad tarpkrūtinis trukdydavo kvėpuoti ir tau

Todėl aplaistydavom jį obuolių tyre ir mėsos sultimis

Ir skanaus

 

 

Panašu į plaučių kirmėlės atradimo istoriją

 

Kai praeidavom tiltelį

Miške pasirodydavo briedis, o

Spanielio akyse atsispindėdavo žvirblis

 

Pirma pastebėjau, kad mėgdavai

Plastikines gėles ir lazdyno riešutus

Ir tik daug vėliau supratau, kad

Visa tai sujungia pilkas kubas be stogo

 

Padėjai pasitikėti praplikusiais vyrais su kasyte

Bet giliai skrandyje jutau, kad

80-inių mersedesas negali žadėti nieko gero

 

Tada išmokau, ką reiškia ≥

(lygu buvo kubo stogas)

 

Neseniai atradau tą rūsio stogą

Atidariusi pamačiau, kokiu greičiu vingiuoji

Su požeminiais upeliais

Kaip juodai baltai raudonas šiurpinis gvazdikas

Su melsvais krašteliais

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.