Literatūra
●
aukštai virš laimės miestų –
aš ir tykus ežerėlis kalno delne
+
Blyški bičiulių Mėta Marija, prigijusi Vokietijoje, prie Mozelio upės, eina Pirmosios Komunijos. Šaknys šiek tiek vokiškos – motina liuteronė nuo Klaipėdos. Kaimelio tarp vynuogynų tradicija – prie durų prieš savaitę pastatyti baltai žydinčią gėlę, kad visi žinotų, jog namuose šventė, ir užsuktų pasveikinti.
Bukinistės istorijos (4)
– Knyga ne vien labai reta, bet ir su autoriaus autografu, todėl ir kainuoja 14 eurų.
– Tai išplėškit tą autografą, jei jums reikia, ir parduokit pigiau.
Miranda, portugalų kalbos vertėja
Miranda Magelan Kamoenš Papirtis dingo. Vieną dieną, o jei tiksliau – antrą dieną po jos dingimo konferencijos metu, jos jau pasigedo visiškai. Tyrėjas Liaudanskas atvyko laimingas, galų gale kitoks nusikaltimas. Girtuoklių ir bomžų taškymaisi jau stovėjo kauliniu kaulu ir sprangia ašaka skersai jo gerklės. Puse Svaro jo nevadins niekas. Na ir kas, kad palyginus su kitu Liaudansku, kuris yra…
Drabužis
Esu tavo rūbas.
Sudrėkęs nuo rasos, prakaito, kraujo.
Prigludęs, nešvarus.
Nešildau tavęs, tik grąžinu, ką pats man duodi.
Neturiu nei turto, nei jėgos, nei galios.
Tik kabu ant tavęs. Apdruskėjęs. Apsalęs.
Išplovęs mane pasūdytum sriubą.
Toks saldus aš esu.
Žodis
Žodis
– akmuo
šaltoj upėj.
Ir dar vienas –
prireiks nemažai akmenų,
jeigu jau brisiu.
Laiškai į niekur
Prieš išvykdama į Bulgariją, susimąsčiau, kad per atostogas reikėtų parašyti ką nors tokio, ko niekaip negaliu nerašyti. Kas tai galėtų būti, jau seniai nutuokiau, bet sau pripažinau tik prieš porą savaičių. Visą gyvenimą rašau laiškus, laiškus į niekur, laiškus, nereikalaujančius jokio atsakymo.
Svečias
Viskas prasidėjo gal ir gana įprastai.
Tai buvo nedidelis baltas kačiukas, kniaukiantis jos gyvenamo daugiabučio laiptinėje. Didelių mėlynų akių, visas drebėdamas, reikalavo iš jos atjautos, prieglobsčio ir meilės.
Efemeridžių istorija
– Supranti, – lyg tarp kitko ėmė tujinti, – reikalas tas, kad… Na, kaip čia aiškiau paaiškinti… Žodžiu, man žvaigždės nurodė tave. Pirmiau buvo sapnai. Sapnuodavau tave kone kasdien. Beje, pradžioje sapnuodavau tave kaip vyrą be veido, nepažįstamąjį. Vėliau ėmiau matyti kaip konkretų žmogų, tik be veido. Sapnuose mudu… mylėjomės, na, užsiėmėme seksu.
Ar žinai, kokios gražios išties yra arklio ausys?
– Ar tu lengvai užmiegi?
– O kas esu aš?
– Tu gali nesimuistydamas ir nedarydamas staigių minčių šuolių su manimi pakalbėti apie miegą?
– Galiu. Bent jau pabandyti.
