Literatūra
Brangiausias turtas
Viską įvardinti reikia ne žmogui, bet išmaniajam įrenginiui, kad nepainiotų ir nepultų paslaugiai užbaigti pradėto rašyti žodžio šaknį: nori į paiešką įrašyti, tarkim, „nuos…“, tau meta „Nuostabus protas“, „nuostabioji moteris“, „nuosavas kapitalas“, o tu tenorėjai įrašyti „nuosmukis“.
Rašytojai ir Leviatanas

Rašytojui nedera mesti mintijimo krypties, neva galinčios privesti prie erezijos, ir nedera labai priešintis galinčiam prasimušti ir veikiausiai prasimušiančiam neortodoksiškumui. Šiandien, galimas daiktas, tai prasto rašytojo požymis, jei nesi įtarinėjamas reakcingumu, lygiai kaip būta prieš dvidešimt metų, jei nebuvai įtariamas palankumu komunistams.
Labanakt, vaikučiai!
Debatuose dėl Just. Marcinkevičiaus poeto oponentai ne kartą minėjo žinią, kad 1987 m. balandžio mėn. dienraštyje „Tiesa“ buvo išspausdintas jo eilėraštis „Šiandien – Lenino gimimo dieną“. [...]
Atsirado, kas patikrino. Tokios publikacijos „Tiesoje“ 1987 metų balandį iš viso nebuvo.
Literatūros mokslo saulėlydis Lietuvoje?
Nebeturime ką versti, nebėra ką tyrinėti iš lietuvių autorių, nebėra nieko aktualiau, tik XVI a. lenkų poeto išmintis Lietuvių literatūros ir tautosakos institute lituanistikos programoje???
Anapus vyzdžio
V. Kazielos „Neatsimerk, Viešpatie“ – knyga, kurioje taupiu žodžiu, subtilia raiška, kosmoso ir individo saitų pajautimu autorius trina materijos ir transcendencijos ribą.
Trys knygos
Įdomu, jo pagrindinis veikėjas gan mizantropiškas, bet atrodo išbadėjęs kitų žmonių, siekia jų artumo per lytinius santykius. Šiek tiek selektyvus – nemiega su nevalyvais statybininkais, negeria prasto alkoholio, bjaurisi skurdu.
Uma lulik
Ties Kelme kelias išsišakojo. Asfaltas atrodė prastai, dangus niaukėsi, tad apėmė švelni nejauka. Vienoje kelio pusėje driekėsi laukai, kitoje ganėsi gyvuliai. Aplink – nė gyvos dvasios, lyg keliautume nežinia kur paimti nežinia ko.
persikūnijimai
Trakijoje mylėjai moteris
viena jų iš Chalkidikės ant vienos plaštakos
teturėjo tris pirštus
kaip ir pats pusiasalis
todėl buvo išrinkta jo valdytoja
ir netrukus ėmė į tave žiūrėti iš aukšto
●
Veržliarakčiais išsuktos aprūdijusios akys,
pravoslavų kryžius apaugęs varnomis.
Išsiliejusi sperma ant tavo veido lyg pasenusi ašara nurieda į tavo burną.
Asyžius
Patenkintų turistų pulkas
nukudakavo paskui jį, žarstantį
Žodžio grūdą. Bet jie praėjo pro
sugriuvusią, lauke besėdinčią šventovę, jos akys
ašarojo pūliais, nugara iškilus aukščiau
už galvą, jos perkreipta burna
ištarė Grazie balsu švelniu
lyg vaiko, kuris kreipiasi į savo motiną,
ar paukščio, kai jis bylojo šventajam Pranciškui.