DAINIUS GINTALAS

persikūnijimai

 

jie matė tave lekiančią aukštom kopėčiom į viršų

lenktu kardu šluojančią miesto gynėjus

o netrukus jau suvarpytą strėlių

didžiulę echidną

nuo skausmo užsiplieskusią į ugnies kamuolį

kuris tulžingai ėmė daužyti

gynybines sienas

lyg būtum slaptas Mechmedo II ginklas

paleistas iš pačios moderniausios

patrankos užimant Konstantinopolį

 

Aleksandrijoje surengei pasikėsinimą į vieną iš Ptolemajų

tą savo motinos žudiką

vien dėl to kad šis nekentė kačių

bet sąmokslui nepavykus sugebėjai pradingti

vedama iš dykumų atklydusio vėjo

atsiųsto Sechmetos

o paskui ištirpai debesy ant Sinajaus kalno

kuris išlijo Sacharos pakrašty

pažadindamas oazėj miegančius tuaregus

prie jų priešiškai genčiai artėjant

 

būdama Kordobos emyro žmona

medresėj pasmaugei jo mylimiausią kadin efendi

po metų nuo jo susilaukei dvynukų

tiksliau Siamo dvynių

ir tau šiek tiek pasimaišė protas

leidaisi į kelionę ant dvikuprio kupranugario

kol karavano keliais

po ilgos alinančios kelionės atsidūrei pas

uigūrus Kočio karalystėje

tenai priėmei manicheizmą

sapnuodavai besišypsantį Manį

apsigobusį šviesos apsiaustu

o pati per sapnus švilpaudavai volunge

 

Trakijoje mylėjai moteris

viena jų iš Chalkidikės ant vienos plaštakos

teturėjo tris pirštus

kaip ir pats pusiasalis

todėl buvo išrinkta jo valdytoja

ir netrukus ėmė į tave žiūrėti iš aukšto

tad neapsikentusi spjovei jai į veidą ir iškeliavai

į Rodopų kalnus po kuriuos klajojai

su kalnų ožiais ir gemzėm grodama

savadarbe Pano fleita iš avėdros kaulų

Juodkalnijoje plušdama vilnos apdirbėja susirgai juodlige

kažkas patarė valgyti pelenus

o tu apsirūkiusi juodąja drigne

ėmei jodinėt ant veislinių avinų

durniau atrodo nesugalvosi

bet va užteko nuo vieno nukristi

kaip reikiant stuktelt galva į titnagą

ir šis įskėlė sveikatos žiežirbą

 

Babilone Šuanos kvartale

likimas lėmė mums susitikti

tu vyras jaunas ilgaplaukis pirklys

su šilko apdangalu ant galvos

aš – moteris datules pardavinėjanti valstietė

ir mes apsvaigę nuo stipraus datulių vyno

mylėjomės tavo sandėly

prikimštame stručių plunksnų iš Nubijos

mums dūkstant jos skraidė it tingios svajonės

mylėjomės taip ilgai

kad persai spėjo nusausinti Eufratą

ir įsiveržti į miestą

 

Belovežo girioje rodeisi kaip miško dvasia

milžiniškos lūšies pavidalu

vienos medžioklės metu

mirtinai išgąsdinai visą gaują skalikų

staiga pavirtai medžiu ir nuvirtai

tiesiai ant vieno dregovičių vaduko sprando

tespėjusio ištarti jobtvai

 

vieną popietę prisivalgiusi ruginės duonos

pajutai traukulius nenumaldomą norą šokti

panašiai pasijuto ir tavo sutuoktinis

nutarėte išeiti į gatvę prasivaikščioti

gal praeis

bet nejučiom įsitraukėt į kažkokios beprotybės

ištiktų šokėjų būrį kuris jus nusinešė

Araso gatvėmis į visą savaitę trukusį siautulį

sutuoktinis galiausiai įšoko į šulinį

o tu užmigai apsikabinusi

bronzinį angelą kapinėse

tada dar Europa nesuprato kad viso šito

cirko kaltininkas paprastosios skalsės grybelis

tikrasis viduramžių LSD

 

oloj Kapadokijoj patyrei regėjimą

tau pasirodė šventoji Bernadeta

kuri tepasakė

„Kodėl pametei perlus, pasirūpink jais“

po tos ištarmės visą likusį gyvenimą

paaukojai pamestinukams

 

Ispanijoje Torkemados inkvizicijos laikais

naudodama nuodingąjį činčiberą

grybukus ir visokias velniapupes

ne vienam padėjai numalšinti skausmą

įveikti virškinimo ligas ir melancholiją

ir aišku kaip dukart du

buvai atvesdinta sudeginti kaip ragana

tik laužas niekaip negalėjo tavęs įveikti

tau pakakdavo papūsti ir ugnis užgesdavo

tad budeliui teko tave apsvaiginti mietu

 

būdama juodaode prarikai tigrajų kalba

tik ja galėjai iškaukti

viduje tūnantį geluonį

kai po kukluksklano reido

išvydai ant ąžuolo šakos kabančius

savo vyrą ir sūnų

išniekintais organais

kitąkart neapsikentusi baltųjų patyčių

įstojai į Juodųjų panterų gretas

ir laužu pavertei kelias

degalines pietinėse valstijose

kuriose nebuvo leidžiama piltis juodaodžiams

 

tave matė po Viduržemio jūrą

besitrankančią maurų piratę iš Tuniso

kairė ranka kaip priklauso

vietoj plaštakos turėjo kablį

ant peties tupėjo ne papūga ne ara

o kranklys mano mylimas corvus corax

kurį vadinai Gintalu

kulikvečių kalba tai reiškė beprotį

 

kai tarnavai artilerijos eiliniu

išvydai kaip Fedia Litvičius-Litvinas

nemirtingas LDK pūčkorius išgėręs grogo

iš pirmo šūvio pataikė į nogajų mirzos palapinę

ir taip išgelbėjo Žemutinį Naugardą

nuo Kazanės totorių ir nogajų antpuolio

 

tai tu buvai ta korėjietė šamanė

turėjusi tris kartus į kaktą pabučiuoti

karališkajai kobrai tikrai baidyklei

kad pagaliau tavo kaimo apylinkėse

imtų gimti berniukai

lingavai su ja iššliaužusia iš urvo

lingavai į vieną taktą

kol judviejų bangelės tapo nebeatskiriamos

ir ji tau leido

 

iš jų žinau kad esi buvusi pabaisa ir šventoji

vargšė ir karalienė ir vienos ir kitos lyties

pažeidžiama mirtinga

o kartais tiesiog neįveikiama

čia pat pasveikstanti atsigaunanti

lyg nematomo šaltinio

atkuriama holograma

daugiau jie mano sapnai nieko nepasakė

tačiau ir be jų žinau

kas esi šiandien

kai susirgo mūsų vaikas

kai virš jo pakibo durklas

iš pradžių pravirkai

virtuvėj

paskui tapai uola

prie kurios prisiglaudus

buvo galima girdėti almant šaltinį

kurkiant varles

ir jis pasveiko

kai sužinojom tyrimų rezultatus

abu verkėm iš laimės

svetainėj

 

dabar esi visur ir viskuo

audra ir potvynis

atoslūgis ir guolis

susirangau ir skrendu

 

2018 / 2023

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.