Literatūra
Gyvenimas yra banalus
Mirtis taip pat.
Pacientų jausmų pasakojimai
Yra banalūs, nes kiekvienas
Jaučia kažką panašaus:
Atstumto mylimojo gėdą,
Pyktį dėl išdavystės…
Natiurmortas su vasarinėmis vyšniomis
Be kvapo bėriau komentarus, ką matau. Dominikietis prižiūrėtojas paėmė pūvančių vyšnių dubenį nuo palangės ir viena ranka nuleido žaliuzes. Prieš joms visai nusileidžiant, kambarys, atrodė, tarsi paniro į tamsą. Tada išgirdau stambųjį farą keikiantis savo žemu balsu, paskui – baisų dunkstelėjimą…
Mes ir pokario vaikai
Ji niekada neišmesdavo nei laiškų, nei nuotraukų, net tų vaikinų, su kuriais kažkada susitikinėjo, ir nesuprasdavo, kodėl žmonės išmeta, juk prisiminimas. Aš tą patį galvoju. Kam trinti nuotraukas, gyvenimo neištrinsi.
Pernelyg triukšminga vienatvė
Brokeris kvietė susipažinti su būsimais gyventojais, tačiau atsisakiau. Nenoriu pažiūrėti į veidus tų, kurie mirks toje pačioje vonioje, gers rytinę kavą numylėtame virtuvės kampe, mylėsis mano miegamajame.
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (14)
Buvau Grubinsko dienoraščio pristatyme Mažvyde. Sudarytoja puikiai pasiruošusi – susiradusi atnešė parodyti autoriaus dienoraštyje minėtas skaitomas knygas. Žinoma, pristatyme, be bibliotekos darbuotojų, buvo gal kokie du žmonės „iš gatvės“, įskaitant ir mane.
Chemija
Suyra ne visas tavo kūnas. Snapas nesuvirškinamas – taigi bedi į skrandžio prievartį, brauniesi į žarnyną, ten prasiskverbi į florą ir kaip tik tada, kai imi tikėti kerštu, aplink tave pradeda formuotis medžiaga, kuri tave užbalzamuoja. Viskas limpa prie tavęs. Tu pavirsti gumulu.
Slenka dienos, savaitės, mėnesiai, per juos virsti vis didesniu luitu, tada banginis tave išvemia; ir prasideda antroji amžinybė – ją leidi vėmalų plėvelėje plūduriuodamas pasaulinio…
Ewa M. Thompson: „Ukrainos pergalė privers rusus perrašyti savo istoriją“
Rusų literatūroje nėra žalio supratimo, kad laisvė nėra duodama veltui, kad už laisvę reikia kovoti. Priešingai, daugelyje rusų literatūros kūrinių vaizduojamas „mažasis žmogus“, kuris yra silpnavalis ir pasigailėtinas.
Nečiupinėtoji lituanistika (7)
Kuo labiau gilinuosi į išeivių literatūrą, tuo labiau įsitikinu, kad egzodas irgi buvo trauma – gal ne to paties laipsnio kaip tremtis ar rezistencija, bet trauma. Grožinė literatūra aiškiai tą parodo. Poezijoje itin dažnai teigiama teisinga istorijos versija: smerkiama Lietuvos okupacija, apverkiami partizanai.
Pasaulio pabaiga kaip kasdienybė
Yra knygų, kurių tarsi neskaitai, – tai jos skaito tave. László Krasznahorkai „Priešinimosi melancholija“ priklauso būtent tokiai kategorijai. Vengrų rašytojo 1989-aisiais parašytas romanas, – tuo metu, kai Rytų Europos komunistinė sistema jau griuvo iš vidaus, bet dar laikėsi, – yra vienas didžiųjų XX amžiaus pabaigos apokaliptinės literatūros kūrinių…
●
šio pasaulio aukos bepročiai genijai išminčiai ir pranašai
jų likimą nūnai pakartočiau ar Tu šito Dieve prašai
