Literatūra

Gė­ris

MA­TAS BY­TAU­TAS I O gal mes Jį ne taip su­pran­ta­me? Ir am­ži­no­je dis­ku­si­jo­je „Kaip Tas, ku­ris vis­ką su­kū­rė, tai lei­džia?“ ban­do­me su­ras­ti ko­kius nors ar­gu­men­tus, ku­rie mus pa­čius pa­ten­kin­tų? Taip, gė­ris / blo­gis sub­jek­ty­vus, ta­čiau jei už vis­ko sly­pi pro­tin­ga esa­tis, esa­tis, ku­ri ga­li pa­keis­ti vis­ką, ko­dėl Ji to ne­da­ro?

Trys vieno susitikimo Kašmyre atomazgos

GILES GORDON Sausai pavadintas pasakojimas apie nesmagų nuotykį Tą ry­tą iš­vy­kau į eks­kur­si­ją, anot re­kla­mi­nės bro­šiū­ros, pra­ban­giu tu­ris­ti­niu au­to­bu­su iš Šry­na­ga­ro – „rus­vos, ru­de­niu dvel­kian­čios Kaš­my­ro sos­ti­nės įspū­din­go­je In­di­jos šiau­rė­je“

JAN LEOŃCZUK. Eilės

Poetas, prozininkas, vertėjas. Gimė 1950 m. Bals­togės krašte. Varšuvos uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tas. Studijavo lenkų filologiją, is­to­riją. Eilėraštis paimtas iš rinkinio „Zadz­i­wie­nia“ (2010).

Pa­sa­ko­ji­mai spąs­tuo­se

JUS­TI­NAS LIN­GE­VI­ČIUS Pa­sa­ko­ji­mai daž­niau­siai pra­si­de­da nuo lai­ko ir vie­tos, de­ta­laus su­pan­čios erd­vės ap­ra­šy­mo, ap­link esan­čių daik­tų fik­sa­vi­mo. Me­na­mas vei­kė­jas, daž­nai va­di­na­mas vi­sa­ži­niu ir ob­jek­ty­viu įvy­kių ste­bė­to­ju, ti­ria ap­lin­ką ir kal­ba pa­sau­liui pa­si­telk­da­mas sa­vo akis, vaiz­duo­tę ir idė­jas.

Nusigandusi širdis

JONAS JUŠKAITIS . Geguži, glostau liūdnuos Atsiminimuos Spindinčius plaukus žmonos, Gaisais auksiniais.

Pa­sau­lis pa­gal Ka­jė­ną

JUR­GA TU­MA­SO­NY­TĖ Pa­sau­lis pa­gal Ba­rą. At­si­mi­ni­mai. Su­da­rė Ge­di­mi­nas Ka­jė­nas. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 296 p. Lai­ky­da­ma ant ke­lių „Pa­sau­lį pa­gal Ba­rą“, pri­si­mi­niau ne­se­niai skai­ty­tą biog­ra­fi­nę rink­ti­nę „Mr. Flu­xus: ko­lek­ty­vi­nis Jur­gio Ma­čiū­no por­tre­tas“ (2009). Pri­si­mi­niau dar ir dėl to, kad kal­bė­da­mi apie Ar­tū­rą Ba­ry­są kny­gos au­to­riai ne kar­tą už­si­me­na apie „Flu­xus“ ju­dė­ji­mo ir Ba­ro veik­los pa­ra­le­les.

Ta­len­to ir iš­ma­ny­mo šo­kis

AUŠ­RA KA­ZI­LIŪ­NAI­TĖ Ma­nu­el Ri­vas. Dai­li­dės pieš­tu­kas. Ro­ma­nas. Iš is­pa­nų k. ver­tė Al­ma Nau­jo­kai­tie­nė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 182 p. „Dak­ta­ras Da Bar­ka sė­dė­jo pin­ta­me krės­le prie iš­sklei­džia­mo sta­le­lio, už­dė­jęs ran­ką ant at­vers­tos kny­gos. Vi­sa sa­vo po­vy­za jis pa­nė­šė­jo į žmo­gų, ap­mąs­tan­tį ką tik per­skai­ty­tą nuo­sta­bų pus­la­pį.

Bū­se­nos

GIN­TA­RAS BLEIZ­GYS Vai­va Mar­ke­vi­čiū­tė-Rykš­tė. Pa­lik­tai­niai. Trum­po­ji pro­za. V.: Edu­ko­lo­gi­ja, 2012. 117 p. Pra­dė­da­mas ra­šy­ti apie Vai­vos Mar­ke­vi­čiū­tės-Rykš­tės trum­po­sios pro­zos kny­gą „Pa­lik­tai­niai“, ėmiau mąs­ty­ti apie tai, ar esu ka­da gy­ve­ni­me ra­šęs re­cen­zi­ją apie pro­zos kny­gą. Apie po­ezi­jos kny­gas ra­šiau, apie kri­ti­kos, li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­ji­mų kny­gas ra­šiau

Nei kra­pų, nei kre­po

KRIS­TI­NA STEIB­LY­TĖ Sa­mu­el Bec­kett. Te­at­ras. Dra­mų rin­ki­nys. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2009. 336 p. 2009 m. „Bal­tos lan­kos“ iš­lei­do Sa­mu­e­lio Bec­ket­to dra­mų rin­ki­nį „Te­at­ras“. Pa­va­di­ni­mas ne­at­ro­do pats tin­ka­miau­sias: kal­bant apie S. Bec­ket­to te­at­rą tek­tų ne tik pje­ses iš­vers­ti, bet ir apie jo spek­tak­lių pa­sta­ty­mus ra­šy­ti.

RAMŪNAS KASPARAVIČIUS. Eilės