Literatūra

Negalia

JONAS KIRILIAUSKAS Pabudau. Nereikia žiūrėti į laikrodį, nes žinau, kiek dabar valandų, ir tas žinojimas artimesnis jutimui, reikėtų sakyti: jaučiu, kiek dabar valandų.

Oscaro Wilde’o klausimynas

Mikalojaus Vilučio, Laisvydės Šalčiūtės ir Lauros Sintijos Černiauskaitės anketos

Ne-me-luo-ti Ne-me-luo-ti Ne-me-luo-ti

TOMAS VAISETA qui dormit, non peccat I Rytą pamačiau, kad ant peties buvo nutūpęs ateivių laivas. Naktį – akivaizdu. It ruduojančiame lauke išguldyti rugiai išliko keisti ženklai.

Labai saldi kmynų arbata

SARA POISSON

ERNESTAS NOREIKA. Eilės

Nihilizmas kaip emancipacija

GIANNI VATTIMO Liepos 1–5 d. vieni reikšmingiausių XXI a. filosofų atvyksta į Lietuvoje rengiamą tarptautinę konferenciją „Nihilizmas ir vaizduotė“. Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro renginyje pranešimus skaitys pasaulinio garso mąstytojai Bernardas Stiegleris, Richardas Kearney, Jeanas-Jacques’as Wunenburgeris ir Gianni Vattimo.

Lakštingala negali nečiulbėti

EMILIS MILKEVIČIUS Gyvename kartą, bet kiekvieną dieną: pokalbiai su gydytoju psichiatru-psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku. V.: Bernardinai.lt, 2012. 248 p. Gegužės 24 dienos „Š. A.“ straipsnyje „Recenzija A. Alekseičiko batų šepečiui“ stengiausi atrasti gaires kontroversijos, lydinčios šio garsaus psichiatro Intensyvaus terapinio gyvenimo (ITG) metodą

Kruvinos žemės

BARBARA TORUŃCZYK Timothy Snyder. Bloodlands: Europe between Hitler and Stalin. New York: Basic Books, 2010. 524 p. Timothy Snyder. Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino. Iš anglų k. vertė Vitalijus Šarkovas. V.: Tyto alba, 2011. 567 p. Aleksandro Solženicyno knyga „Gulago archipelagas“ surinko į viena ir dokumentavo vieno režimo nusikaltimus.

Studentiška vasara Tolminkiemyje

JONAS STALIULIONIS KRISTIJONUI DONELAIČIUI – 300 Dažnai prisimenu savo pirmą studentišką vasarą Donelaičio žemėje. Per keturiasdešimt penkerius metus išdilo daug veidų, vardų, epizodų… Bet patys ryškiausi įspūdžiai vis kirba atmintyje.

Poezijos pavasaris 2020

TOMAS DIRGĖLA Pirmas paveikslas Salė. Netuščia, žinoma: vienoje pusėje pilna didelių dėžių su vieno prekybos centro logotipais – tai verslininkai kultūrą remia, dalį salės išsinuomoję sandėliavimui. „O tempora!“ – sušuktų Maironis, „O mores!“ – pasakytų.