Literatūra

Penki sakiniai apie mūsų kalbą

-lj- Bulvarinėje žiniasklaidoje vis dar pasitaiko nesuvokimo (apie tai jau esu rašęs), kad latviška (t. p. ir mūsų žemaitiška) galūnė -s (kartais -š) yra tas pats, kas standartinė lietuviška -as, todėl dar pasitaiko išgirsti „Raimondas [kodėl ne „Raimondsas“?] Paulsas“. Bet štai ir kultūrinėje žiniasklaidoje pristatant knygą „Baltų raštai ir ženklai“ teigiama, kad jos autorius latvis esąs Celmsas – šitaip rašė…

Dainos, kurių išmokė motina

SIGITAS GEDA 2007 metai Rugsėjo 6, ketvirtadienis Iš „Pragaro“ korektūrų Kam visas šitas darbas? Ką nors dirbti šitam absurdiškam pasaulyje? Žmonės neskaito knygų, mokytojai streikuoja, mokiniai… Kokia prasmė? Vienintelis mano skaitytojas Linas K., išprašęs „Pragaro“ ir „Skaistyklos“ egzempliorius…

Mieloji beprotybės žiema

URTĖ LIEPUONIŪTĖ Vakarą, kai spoksai į kitapus gatvės esančius laimės kambario langus, kai visa savo esybe jauti, anot Gavelio, DDN (Didžiąją Dievo Neteisybę), kai ausyse skamba sentimentali muzika, kurios dėka matai save iš šalies, tarsi filmo herojų (didį ir nesuprastą vienišių, žinoma), ir kai prisidegi naują cigaretę, nes juk reikia palaikyti miesto intelektualo įvaizdį (nesvarbu, kad nuo persirūkymo jau gerokai…

Eilės. MILDA JURKEVIČIŪTĖ

Varnai Virš kupolų – Kybo saulė. Tirpinkime laikrodžius, Siekime Išėjimo. Kas? Kas? Kas? Klausimų gėrimas: Girtos dvasios. Ieškokime vandens.

Eilės. MANTAS BALAKAUSKAS

Griežti tyla Žiema griežia mažyčiais kvartalais ir dažniausiai tai daro baltais dantimis, ritas gilyn į šešėlį nebylės vėlės, pėdsako įspaudai tvarstyje gimsta.

Eilės. JONAS VALONIS

● Įsivaizduok! Paliekanti tą vietą, kur esi. Pakylanti virš visko. Matanti jų ašaras – Jų nepasiekiamą siekį tavęs.

Iranas – kita civilizacija

GENOVAITĖ BONČKUTĖ Įsivaizduokite, kad nuvykote į šalį, kurioje gatvių pavadinimai užrašyti keisčiausiais rašmenimis, žmonės užsienio kalbų nemoka, užsieniečio galite nesutikti visą savaitę, o taksistai nesupranta, kur jus vežti, ir nuveža ne ten. Šalis be turistų – tai Iranas. Gražūs persiški veidai, moterys juodom skarom. Rengdamasi ten važiuoti, netyčia sukeliu sąmyšį fotografijos paslaugų studijoje – vizai reikia nusifotografuoti su skara, bet…

Nesibaigiantis Afganistano karas

KASPARAS POCIUS Mindaugas Milinis. Afganistano kariai. Atsiminimai po trisdešimties metų: 1979–1989. V.: Knygius, 2010. 360 p. Nuo pirmojo Afganistano karo pradžios praėjo daugiau nei trisdešimt metų, o mes ten tebekariaujame.

Elgetos ir chuliganai

RIMANTAS ŽILEVIČIUS Tik grįžus iš pabėgėlių, elgetos dar nėjo. Vargšiukai kuitėsi savo gūžtose, perrinkinėjo išsaugotas lupatas. Turėjo supratimą, kad po karo retas gali atkišti sotesnį kąsnį. 1944 m. pabaigoje pasirodė Antosėlė nudžiūvusia rankele. Ji nuo naginėlių pirštine nusivalė sniegą, ilgai trepsėjo priemenėje ir, sąžiningai apsišvarinusi, pabeldė į storąsias duris.

Vytautas ir Nijolė, arba Keistas diptichas

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ Man visuomet atrodė, kad jie yra ir labai kartu, ir – visiškai atskirai. Skirtingos, net priešingos prigimties, to priešingumo sukabinti: kraštutinis Vytauto egoizmas, egocentrizmas traukte traukė linkusią aukotis ir vienuoliškai nuolankią Nijolę. Jam reikėjo aukos, o ji gyveno aukojimosi svaiguliu.