Literatūra
Operacija X, arba Vienas toks vaizdelis
AUDRA BARANAUSKAITĖ Šiandien mane operuos, tačiau į ligoninę atvykstame per anksti, todėl neskubėdami užlipame į šalia esantį kalną, kad galėtume pasidairyti po kapines. Rytas giedras, sniegas dar ne visur ištirpęs, aplink skraido ir čiulba vien stambūs paukščiai.
Holodomoras
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Jis gulėjo ant plačiomis padangų žymėmis išmarginto dumblino kelio. Visas purvinas, suplėšytais languotais marškiniais, išpešiotais gelsvais plaukais, kuriuos kadaise sunarpliojau iš plonų niekam netinkamų siūlų. Sutrūkinėjusios guminės lūpos viepėsi mano pusėn
Žvėrių dievas
GINAS ŽIEMYS Ar jau rytas?.. Ne, turbūt dar naktis… Pabandžiau apsiversti ant šono ir panirti į miegą, bet neturėjau jėgų. Įkyriai skaudėjo galvą ir negalėjau praplėšti vokų. Po Dalios mirties dabar dažnai tysodavau iki pusiaudienio. Paskui, atsikėlęs, slankiodavau po kambarius, tartum ko ieškodamas.
Vaistai nuo vaistų, arba Žmogaus teisės
ANDRIUS ŠIUŠA Kas kaltas dėl šito nelaimingo atsitikimo? Jis neatsižvelgė į kelio sąlygas. Jis važiavo labai neatidžiai. Ar yra liudininkų? Gibt es Zeugen? Jūs vokietis? Ne, aš žemaitis. Sužeistojo gyvybei negresia pavojus? Aš norėčiau nusipirkti suvenyrą.
Skyrybos ženklai
TOMAS VAISETA . Aš nesapnuoju, kad mes nukankame iki buržujiško austrų kurorto ir iš neturėjimo ką veikti sudribę į žolę stebime, kaip mergaitė šukuoja obuolmušius žirgus. Grįžę į viešbutį mylimės, kol tau iš nosies plūsteli kraujas.
Tvorų tvaros istorija
REGINA RAGAUSKAITĖ Braidau po girią, bundančią iš žiemos miego. Dainavos girios rezervate – natūrali gamtos tvarka. Čia neleidžiama įsikišti žmogui. Tręšta suvirtę medžiai, išpuvę jų liemenys primena skeletus su atsikišusiais šonkauliais… Nejauku žiūrėti į medžio mirtį.
LAURA KROMALCAITĖ. Eilės
Kai krito karalius Į popierinius namus Tu grįžti karaliaus pavidalu. Be kraujo lašo išsitrauki Priekinį dantį. O ji stovi tarpdury rausvais Skruostais lyg sugėdinta mergaitė.
Irano sapnai
SIMONAS NORBUTAS – Mie-got, bež-džio-nės, mie-got! – prikimusiu bosu skandavo prižiūrėtojas, metaliniu gelžgaliu grodamas grotomis. Jis slinko lėtai. Liulėjo. Kaip tipiškas jankis – spurgų ėdimo čempionas. – Į narvus, beždžionės, į narvus!
Proskyna
RASA JESKELEVIČIENĖ Slenkantys balti debesys dangsto nuogus kaštonų kūnus. Nuo kaitrios pusiaudienio saulės nesubrendusios dėžutės bumbsi į retą žolę, virsta žaliais ežiais. Balandis pažeme tempdamas sparną staigiais judesiais ryja nubarstytus nuo delno trupinius.
DMYTRO LAZUTKIN. Eilės
Ukrainiečių poetas Dmytro Lazutkinas gimė 1978 m. Kijeve. Ukrainos nacionaliniame technikos universitete įgijo metalurgijos inžinieriaus išsilavinimą, Kijevo tarptautiniame universitete baigė žurnalistikos studijas. Dirbo inžinieriumi, karatė treneriu, žurnalistu, sporto komentatoriumi.
