Literatūra
Isadora Duncan, Leninas ir… badas
KUNIGAIKŠTIS SERGEJUS VOLKONSKIS Negaliu nepaminėti vieno to meto bolševikinei Maskvai būdingo įvykio. Ankstyvą 1921 metų pavasarį bolševikinio gaiso horizonte, kraujo ir ašarų jūroje pasirodė nerūpestingas lengvapėdiškos Isadoros Duncan vaizdelis.
Tautinė skardelė
VIDAS POŠKUS Su apsaugos darbuotoju sėdime rūsyje, už gerai užsklęstų durų – tam, kad niekas neįeitų vidun. Apsauginis tvirtai laiko asmeninį šaunamąjį ginklą, mano pirštai (išprakaitavę ir nervingai drebantys) gniaužia geležinį strypą. Abu žvelgiame į metalu apkaustytas duris. Trumpai supažindinsiu su situacija – dirbome senoviniame banke
Įvadas į tiesioginę transliaciją
ALMA RIEBŽDAITĖ Tiesioginė transliacija visada yra įvykis. Įvykis, kaži kaip turintis mus sukrėsti, paveikti kaip tam tikra autentiškumo išraiška, kaip akistata su tikrove, kurioje mus gali ištikti kažin kas neprognozuojamo, per kurią galime pamatyti kažin ką nenumatomo.
AKVILĖ BUŽINSKAITĖ. Eilės
debesų arkliukai žvejyba tai ne paprastas pasiirstymas valtele
Egzistencijos ratas: triptikas
GRETA SIRVIDAITĖ Siaura, iš padangių nutįsusi saulės gija atsirėmė savo akinančiu prisilietimu ir prižadino Kmedą. Virš galvos kabėjo maži svarainiai, liežuvio galiuku it varliūkštis juos gaudė berniukas.
Kankorėžis mano ar tavo gerklėj
RAMUNĖ BLEIZGIENĖ Vladas Kalvaitis. Sustiprinto režimo barakas. Novelių romanas. K.: Kauko laiptai, 2011. 446 p. Norėčiau gražios pradžios šiam tekstui ir jei skirčiau daugiau laiko pamąstymui, paėjėčiau Kosciuškos gatve iki Neries ar pasukčiau kita kryptimi – Kalnų parko link, gal net užlipčiau ant Trijų Kryžių kalno (vienu metu tą dariau reguliariai), tikiu, kad ją ir sugalvočiau. Gražią, prasmingą įžangą.
Išpažintis
EGLĖ RAMOŠKAITĖ Ilgai galvojau, kaip turėtų prasidėti ši mano išpažintis, per dievus, mūsų viešpačius, amen. Visi pirmieji žodžiai kažkaip negali atspindėti pradžios tokios, kokia ji buvo, o dargi ar turiu teisę vartoti žodį amen, jei neklūpiu bažnyčioje ir nesigailiu dėl savo nuodėmių, nežinau.
