Literatūra
Sovietmetis kaip komiška distopija
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Pro A. A. prizmę. Su Alfonsu Andriuškevičiumi kalbasi Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. V.: Modernaus meno centras, 2013. 336 p. Vargu ar ką naujo prigražbyliausiu apie Alfonsą Andriuškevičių – niekas geriau jo neparašytų už jį patį
Užmarštin grimztantys vietovardžiai
JONAS STALIULIONIS …Sėdžiu Barštinės pakrantėje ant didžiulio apsamanojusio akmens ir žiūriu į rūką, atšliaužiantį iš raisto. Su tuo rūku atplaukia per šešiasdešimt metų nutolusi vaikystė, pakvimpa pradalgėse džiūstantis šienas, išgirstu plakant dalgį… Klausausi gerai pažįstamų ir suprantamų garsų, o galvoje kirba Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „O tėviške…
Oscaro Wilde’o klausimynas
Šarūno Nako, Giedros Radvilavičiūtės ir Romualdo Požerskio anketos
Baden Badeno valandos
GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ Daugelis žmonių paprastai nori nuvažiuoti į Niujorką, Paryžių ar Romą, aš visada norėjau į Baden Badeną.
Beširdiškumas gailestingumo kailiu
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Nerenovuoti blokiniai namai vasarą atrodo tarsi sulipdyti iš skiaučių: balkonai išdažyti skirtingomis spalvomis, kitų šiferis apšepęs; mediniai langai kontrastuoja su plastikiniais. Pripranti prie to margumyno, priimi kaip savastį – nuosaikiai išreikštą individualizmą kolektyvizmo sąlygomis.
Paloma
LAURA KROMALCAITĖ „Kam tu kasdien vartai tuos senus nuotraukų albumus?“ – ji klausia suraukusi kaktą, o tos dvi nuogos krūtys, rodos, irgi žiūri klausiamai.
Už laukų
UGNĖ RAŽINSKAITĖ Lemna, mažytė nuotaka, išėjusi už sidabražolių laukų (kur kadaise buvo žydų kapinės). Pasiėmusi rykštelę, ji velka paskui save šilkinių popietės debesų šleifą, ant ražienų palikdama pavienius žvilgius siūlus, voratinklio ataudus.
„Anykščių šilelio“ takais
REGINA JASUKAITIENĖ Šiais metais Antano Baranausko poemai „Anykščių šilelis“ sukanka 155 metai. Sukūrė ją jaunas seminaristas atostogaudamas tėviškėje, Anykščiuose (1858 ir 1859 m. vasaromis), tėvo kirviu tašytoje, iš rąstų suręstoje (be vinies!) klėtelėje. Toje pačioje, kur nukūlus javus būdavo supilami grūdai.
