Literatūra

Madlena ir aš

DAINA OPOLSKAITĖ Garbės žodis, viskas buvo labai pažįstama. Tą moterį jau buvau tikrai kažkur mačiusi. Jos švelnius veido bruožus, plonus šilkinius antakius ir perregimą dramblio kaulo spalvos odą, kuriai suvienodinti ji ieškodavo šviesiausio kreminės pudros atspalvio.

Shopping, fucking and communicating

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Kažkurį savaitgalį netyčia pataikiau į šventę Vingio parke; vyko, regis, Žalgirio mūšio minėjimas, inscenizacija, parodomoji kariuomenės programa. Lyg pats likimas būtų paėmęs už pakarpos ir atplėšęs nuo kompiuterio ekrano; privertęs pamatyti, kad toks reiškinys kaip „šventė“ egzistuoja ne vien gadameriška, bet dar ir pašaipia postmodernistine prasme.

Visi laiškai – žirafos

AKVILĖ ŽILIONYTĖ Labas, Bairone, jauskis kaip namie – vynuogės sumestos į vonią, gulk ten ir valgyk, arbata suberta į kišenę švarko, kuris pakabintas virtuvėje ant kėdės jau visi metai, miltai batuose, irgi jau visi metai. Miltai batuose, arbata kišenėje dėl to, kad negalėjau rasti nė vieno indo, kuriuo galėčiau pasitikėti ir supilt miltus, arbatą.

Apie pažadėtojo rojaus… ugniabuvius

IMRANO ŠEIMA (III sūra)* Vardan Alacho maloningojo, gailestingojo! 109 (113). Jie nėr vienodi, – tarp rašto valdytojų yra ištikima bendruomenė: jie skaito Alacho ženklus naktį, atlieka garbinimus. 110 (114). Jie tiki Alachą ir paskutiniąją dieną, įsako tai, kas priimta, ir apsaugo nuo to, kas nepriimta.

Rytas be allegro

GINTARĖ ADOMAITYTĖ Buvau apolitiška, gal penkiolika pastarųjų metų – itin apolitiška. Prieš dvidešimt metų? Ohoho. Kaip politikavau. Ir dar ankstėliau. Nuo 1988 metų lankiau visus įmanomus ir neįmanomus mitingus, sambūrius, susirinkimus. Tuomet dalyvauti man buvo svarbu.

Eilės. AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Ša! prakaito lašuos sumirkytas ramiai snaudžia žvakės ūsiukas mekenančios durys įleidžia ir viskas pakvimpa – – sanctus

Dainos, kurių išmokė motina

SIGITAS GEDA 2007 metai Spalio 24, trečiadienis Viena prielaida Juo daugiau verčiu (arba skaitau) prancūzų poezijos, tuo aiškiau, kad H. Radausko „Fontanas“ (1935) nėr atsiradęs tuščioj vietoj… „Iš troškulio aš mirštu prie šaltinio…“ (F. Villonas)

Eilės. HAROLDAS BAUBINAS

Rašančiai mirtį geltonai ji rašo mirtį geltonai iš Grįžulo samčio gelmės siūlai sidabro driekiasi juoduma girių bulvarais miegančio miesto žvaigždyno verpėjos tai riksmas

Eilės. GYTIS MATULIŪKŠTIS

Įkišu ranką į agrastų krūmą Ten spygliai apglėbia raukšlėtą Odą Ją bučiavo kažkada mama Ir verkė aš maniau kad ji Šypsosi Agrastų krūmas jis sodintas dar Prieš karą senelio kastuvas žemėn Smigo

Sustingdytas Kaunas

Mums rašo Buvau berniukas Marijampolėje. Anksčiau ta gyvenvietė vadinosi Kapsukas. Iš tos vietovės pavadinimo pakeitimo veiksmo galima spręsti, kad kapsai ir Marija yra vienas kitam prieštaraujantys subjektai. Štai gyvendamas Marijampolėje nuolatos patirdavau asmenybės laisvės ribojimą. Būdavo elgiamasi griežtai: jei veiksmas neatitikdavo nustatytos klišės, būdavo taikomos bausmės.