Literatūra
●
Liminalumas neišėjo į jokią būklę
patvino upe iš kurios gėriau karavanui sustojus
sausai prėskomis suskilusiomis lūpomis
tarpinė būtis buvo sukurta parklupus prie kojų
maldomis geresniam pasauliui
●
išsipurčiau iš paklodės
dabar aš visiškai
laisvas ir
nepriklausomas
trupinys
Sakartvele laikai nesikeičia
Skaitau eilėraščius senus,
O žmonės nenujaučia,
Kad tuos eilėraščius rašiau
Prieš trisdešimt metų!
Jie skamba nūdienos gaida:
Sakartvele laikai nesikeičia.
Išbandymas
Jis buvo liesiausias ir silpniausias klasėje, neužsiauginęs tokių raumenų kaip kiti vyrukai, kurie lankė sporto būrelius ar su tėvais sportavo klubuose. Neseniai su motina ir dviem jaunesnėm sesėm iš mažo provincijos miestelio persikėlęs gyventi į Vilnių ir dėl to pakeitęs mokyklą, draugų klasėje dar neturėjo.
Į auksinę pakrantę ieškant aukso
Viešų pramogų Funšalyje nedaug. Jau senokai teatras buvo paverstas grūdų sandėliu, o dabar tai – vyno krautuvė. Iš lentų sukaltas cirkas perkeltas iš po Pik Forto arčiau jūros; jam labiausiai trūksta žmonių ir arklių.
Tenerifiški etiudai
Tenerifėje per dešimt dienų taip ir nesusitikome. Buvusi draugė atsiuntė kelis elektroninius laiškus, pasakojo, kaip jiedu su vyru pietauja prašmatniuose restoranuose, bendrauja su elitu, vakarais vyras ją vedasi į barus. Paskutiniame laiške paklausė, ar žinau, kur galėtų pigiai nusipirkti vasarinę suknelę.
Nesipriešinimo melancholija
Tarsi stovėjau kažkokioje labai lygioje švariai apsnigtoje plynėje. Visur lygut lygu, baltut balta ir tuščia, tuščia. O dangus – tirštai mėlynas. Staiga pastebėjau, kad tolėliau sniege dūluoja moters veidas. Einu prie jo. Priėjęs matau, kad akys tamsios, gyvos, žvelgia į tą mėlyną dangų. Plaukai juodi. Kakta balta, bet kitokio baltumo nei sniegas. O skruostai ir lūpos padažyti raudonai. Mane suima didelis gailestis.
…nerašyti…
Literatūra maniakiškai profesionalėja – pasaulyje yra dešimtys tūkstančių iškilių rašytojų, gausybė meniškai nepriekaištingų tekstų. Maniakiškas profesionalizmas reiškia labai tolygų ir stabilų literatūros plūsmą, tekstus, kurie gali patikti arba nepatikti (o jeigu nepatinka, šiame plūsme galima surasti ir kokį kitą, patrauklesnį), kurių kokybę galima apibūdinti trumpai ir tiksliai: nėra prie ko prikibti.
Iš „Trieilių“
Žiūriu į save
Kaip į šulinį gilų
Praėjusio laiko…
Pasaulio byrėjimas
Kai iš krosnies ištraukiu meduolį,
O už lango ryto čiulbėjimas,
Man atrodo, kad visa čia amžina,
Tarsi vėjo bežodis kalbėjimas…
