Literatūra

LAURA ŠVEDAITĖ

Visai įdomios istorijos

– Saša, otkroi žopu i spoi.
Saša visas išraudo. Kiti sukluso. Aš, nujausdama, kas įvyko, mandagiai atsisveikinau, ėjau valytis dantų ir miegoti.
Visada maniau, kad žopa yra „burna“. Įdomu, kodėl.
RŪTA KAPOČIŪTĖ

Ponas

  Pasakodamas apie jaunystę, kai mergino savo būsimąją žmoną, vyras sakė: „Tuomet tykojau“, suprask – laukiau, tikėjausi ir svajojau. Svajones galima puoselėti, brandinti, auginti – išsvajotosios tykoti, – aš savo vizijas ir sumanymus apžiūrinėju, nes mano mąstymas regimasis, leidžiu bėgti vaizdams prieš akis lyg kino juostai. Žaisdama su gatvės vaikais mokyklą, tariamą klasę rengiau taip rūpestingai, kad mergaitės temstant išsiskirstė…

MIGUEL DE UNAMUNO

O pasakojimas tęsiasi

Remedios Varo. Gyvenimo atnaujinimas. 1963

„Gerai, tai apie ką man dabar rašyti tą pasakojimą, kurio mane prašo? Kaip parašyti pasakojimą tokiam kaip aš, kuris pagal profesiją nėra pasakojimų rašytojas?! Juk būna romanistų, kurie parašo po vieną, du, tris ar daugiau romanų per metus, būna ir tokių, kurie parašo romaną tik atėjus įkvėpimui. O aš net ne pasakojimų rašytojas!“

GODA CHARACIEJIENĖ

Suneštinė

Mano apyrankę parvežė motina.
O mano bliuskutė – draugės.
O mano švarkui vienuolika metų.
O mano kelnės jau gerokai dėvėtos.
DALIA SATKAUSKYTĖ

Pasaulis parašytas tam, kad jame vyktų gyvenimas

  Jau įžanginiame knygos žodyje „Skaitytojams“ Alfonsas Andriuškevičius potencialius recenzentus pastato į nepatogią padėtį – dėl to, kad suklasifikuoja skaitytojus pagal tai, kiek autoriaus prasmės jie geba pagauti. Tad recenzijos beveik neįmanoma pradėti neapibrėžus savo, recenzuojančiojo, vietos šioje klasifikacijoje. Tų ironiškų spąstų neišvengė mano kolegė Elena Baliutytė, leidausi pagaunama ir aš. Tiesa, iš pradžių norėjau šią klasifikaciją apeiti, tiesiog apsimesti,…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Irena

  Nujaučiau, kad man teks rašyti prisiminimus apie Ireną Aleksaitę. Todėl jau kuris laikas, jai sergant ir mudviem nebesusitinkant, mačiau ją tarsi iš šalies. Mano galvoje mūsų prieštaringų santykių fone lyg kokia mozaika ėmė dėliotis Irenos portretas. Norėtųsi, kad galėčiau jį papildyti filmuota medžiaga, garso įrašais ir net kintančiomis šviesomis bei muzika, kaip tai daro šiuolaikinis teatras, nes Irena buvo…

AUSTĖ GIEDRA

Prieš laiką

  Mes esame žmonės. Šiuo metu tai yra vienintelis galimas ir privalomas pasirinkimas. Būti žmogumi reiškia neįmanoma – užbėgti Dievui už akių. Man dažnai atrodo, kad drąsa yra pasitikėjimas jo laikrodžiu. Kokią knygą ir kaip greitai jis skaito? Miesto centre stovi biblioteka. Įėjus į vidų, laiptai veda į tūkstančių knygų fasadą. Kai kuriose lentynose iš knygų nugarėlių sudėlioti žinomų jau…

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ

Eilės

Dviračių takas Laisvės alėjoj lyg dviragių simpoziumas.
Šiuolaikiniai titanoteriai
jau tokie įprasti šioj pėsčiųjų gatvėje,
kad susidomėjimą kelia tik tada,
kai juos apžergia kokie ryškesni kauniečiai.
PABLO NERUDA

Poezijos vertimai

Daiktiškoji poezija išnyksta
ar mano gyvenimas sutelkt jos negali?
Vakar – žvelgdamas į paskutines sutemas –
buvau samanų juoduliu tarpu griuvėsių.
JULIO CORTÁZAR

Poezijos vertimai

Ilgiuosi Pietų Kryžiaus,
kai troškulys priverčia kilstelt galvą,
kad gerčiau tavo juodo vidunakčio vyną,
išsiilgau gatvių pakampių su mieguistomis krautuvėmis,
kur oro odoje virpa matės kvapas.