Literatūra
Iš Kintų – pakitę
„Po šiuo pastatu yra rūsys. Ten nėr nei bulvių, nei agurkų, nei kopūstų. Raugintų.“
Ričardas Šileika
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (8)
Knygų krūvos. Knygų krūvoms negali prilygti kruopščiausiai sutvarkytos lentynos. Nesvarbu, kaip atsakingai tvarkysi lentynose knygas, lankytoją visuomet pirma patrauks knygų krūva. Taigi, patarimas būsimiems knygynų savininkams – vien dėl vaizdo galite suversti knygas į krūvą ir jas dėlioti iš vietos į vietą.
Atsiminti iš vidaus
Dabar, kai sekmadieniais prie pietų stalo su mama ir seserimi vis dažniau prisimename išėjusiuosius, suprantu, kad sulaukus tam tikro amžiaus kalbėjimas apie mirtį sujungia, gal net padeda prisijaukinti mirtį. Grįžimas į būtąjį laiką leidžia pamiršti esamąjį. Prie pietų stalo laikas sustoja. Trylikametė dukterėčia visada pakyla pirmoji, trinktelėjusi durimis eina į savo kambarį, žiūri tiktoką, gal net užsikemša ausis, kad mūsų negirdėtų.
Dorothy Allison: „Aš tikiu Ursula le Guin“
[Miglė Domašiūtė:] Paveiki Allison literatūrinė kalba ir nepagražintas Amerikos pietų paveikslas – skurdo vaizdai, priklausomybės, socialinė atskirtis, smurtas ir disfunkciniai santykiai – kai kuriuos skaitytojus vertė jaustis nepatogiai. Tą „nepatogumą“ kaip tik ir kėlė išgirsta autentiška, atvirai išpažinta skaudi tiesa – patėvis prievartauja mažametę podukrą, o jos motina nepajėgia užkirsti tam kelio.
Motinos, dukros ir monstrės
„Pirmosios knygos“ konkursą laimėjusios Gražinos Kelmelytės romane „Motinos“ modeliuojamas intriguojantis scenarijus, ar pasaulis taptų geresnis, jei valdžią perimtų moterys. Kaip gyventume, jei vairą sukiotų ne karingieji tėvai, o gimdančios ir gyvybę puoselėjančios motinos?
Tikkun olam*
Tariu: „Pakelkim po dar vieną taurę
už tai, kad šiandien tai vadinam
praeitim ir istorija.“
●
Tu žinai, ką aš žinau apie savo miestą, – pažįsti mane
skersai išilgai; bet nematei
ne mano miestų, kuriuose esu buvęs savimi.
●
duokit man tris duonos gabalus, viskio ir kelias adatas į panages
kad gyvas pasijausčiau leidžiantis tavo saulei, tempiantis laikui į gumą, likusią potyriu
pasidarykit švyturiu, dairykitės paliktais kvailais raktais, kreivom spynom ir
geriausiais draugais, likusiais numeriais pamestoj simkėj, jokių profilių
Iš latvių poezijos [Vācietis, Neibarts, Viks, Vērdiņš, Šlāpins, Auziņš, Briedis, Kronbergs]
aš kas naktį
kaip ir anksčiau
rožes skinu
Tau,
Marija,
Edeno sode,
iš kurio seniai esu išvytas
Kaip kalbinami Katinai
Taisyklė elgesio saugaus:
Tylėk, kol Katinas paklaus.
Bet aš su tuo nesutinku.
Juos verta kalbint, nors sunku.
Atmink bendraudamas su jais:Familiarumo neatleis.
Lenkiesi, skrybėlę keli,
Kreipies „O Katine!“ į jį.
