Literatūra
Iš „Hifų“
Atsimenu Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijoje [...] keistą kolegų prozininkų kritiką, visai nepelnytą, Antanui Ramonui, aptariant jo pirmąją knygą – „Šiaurės vėją“. Beje, panašiai buvo ir su Jurgos Ivanauskaitės pirmąja knyga – užkliuvo mažiau talentingiems ir su laiku visai dingusiems iš literatūros.
Žmogus
„Raikia, kad trusikai nebūt suplyšį, ba jei raikės vežt pas daktarą, tai bus sarmata prieš žmogų.“ Tada močiutė įkalbėjo dieduką nueit pas Keršienę, kad ta jam pasiūtų naujus trusikus.
Čia kažkur yra maža šviesa, ten toliau esu aš
Tebegalvoju apie prisirišimus. Esu prisirišusi prie minties, kad žmonės, kurie gyvenime gavo gerus gimdytojus, o kartu – ir glaudų ryšį su jais, yra sėkmės lydimi, o jų gyvenimas – labiau spindintis, nusisekęs, toks, kokio man norisi pavydėti.
Mokausi šitą mintį stumti šalin, bet kartais man sunkiai pavyksta! Vis primenu sau, kad pagrindinė gyvenimo ir išgyvenimo praktika – priimti visokiausius reiškinius nuolankiai nulenkus galvą.
Nečiupinėtoji lituanistika (4)
„Filologijos rudens“ dalyviams bandžiau įteigti, kad kūrinys atsiranda iš didelio egoizmo, o ne iš jo neturėjimo. Niekaip nesugalvojau, kaip tą įrodyti. Menininkų biografijomis? Aukštosios poezijos hermetiškumu? Faktu, kad genijai nebūna ir šventaisiais?
Vieninteliai įmanomi žodžiai
Dronio eilėraščiuose karas nėra epinio herojiškumo arena, jo net šiek tiek privengiama – kaip temos ir objekto. Karas daugelyje eilėraščių tampa savotiška nutylėjimo figūra. Jo tirštai prisisunkę tarpai tarp eilučių, o patys žodžiai nori kalbėti apie meilę, gyvenimą, vaikus ir viltį.
Gimęs iš kalbos
Kaip skaityti Kavafį? Šis klausimas visada iškyla bet kuriam skaitytojui: patyrusiam ar neofitui. Vieni iškart gali prikišti: kaip drįstate vadinti poezija šias aprašomąsias refleksijas be metaforų ir palyginimų? Kiti prieštaraus, kad būtent šis „antipoetiškumas“ ir yra ypatingas poetinio stiliaus patrauklumas.
Prekyvietė
Tai – neparduodama, todėl palik rytojui,
Girdėjau gandą: sielos kursas krenta!
Rytoj keliauki pasitart su nelabuoju –
Jis paklusniems mokėt ketina rentą.
Poetas romantikas
Tu nebūtumei jo mylėjusi,
suniekino draugas
mokslininkas. Dantis jis valėsi,
jei išvis valės, druska. Jis apgaudinėjo
ir retai kada trinkosi
galvą. Užpakalį šluostėsi
lapais arba delnu.
Čia nėra nieko intelektualaus
Namai, kaip saugesnė ir paslaptingesnė, daugiau laisvės leidžianti pasaulio dalis, rūpėjo ne vien mergaitėms. Berniukams tai buvo tvirtovės, slėptuvės medžiuose, rūsiuose, statybvietėse. Negyvenamų namų užkaboriai, palėpės, griuvėsiai.
Trys
Dar po kelių dienų pas ją į fotocentrą rėkdami atbėgo abu vyresnėliai.
– Mama, garaže žmones daužo. Ten ir tėtis!
Anelė buvo girdėjusi, kad Antanas giriasi, jog net būdamas visai girtas autobusu įvažiuoja į siaurą namų bromą. Bet ji tikėjo, kad jis galėtų padaryti ir daugiau.
