Literatūra

VYGANTAS VAREIKIS

Tanžeras su Paulu Bowlesu

Prieš išvykdamas iš Tanžero, užėjau į „Hótel el Muniria“, kuriame Williamas S. Burroughsas rašė „Nuogus pusryčius“ ir kuriame buvo apsistoję jo aplankyti atvykę Jackas Kerouacas ir Allenas Ginsbergas. Dabar čia švarus ir jaukus šeimos pensionas.

MARIJA SAJEKAITĖ

Ar menui pakeliui su politika?

  Menotyrininkės, meno kuratorės Rasos Antanavičiūtės knyga yra kaip niekada aktuali šiomis dienomis, kuriomis vis dar netyla debatai ir ginčai dėl Vilniaus viešųjų erdvių. Išsamus, istorinėmis nuotraukomis gausiai iliustruotas leidinys yra puiki alternatyva norintiems į klausimą pažvelgti inteligentiškesniu požiūriu negu tas, kuris yra pateikiamas internetinėje spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Man asmeniškai – daug įdomiau ir prasmingiau negu tautininkų ir Vaido…

VIRGINIJA TRAŠKEVIČIŪTĖ

Eleonora ir mes

Tai jaudinanti istorija apie vienišą keistuolę Eleonorą, giliai traumuotą vaikystės negandų ir tvirtai įsigūžusią į savąjį šiek tiek psichopatinės vienatvės kiautą (pasakojama pirmuoju asmeniu). Eleonorai trisdešimt, ji išsilavinusi, turi darbą, gyvena socialinių tarnybų parūpintame būste ir neturi nė vieno artimo žmogaus.

SAULĖ PAULIKAITĖ

Eilės

norėčiau įsidarbinti valytoja ir kambarine
ūminių psichozių skyriuje
šluoti nuo palangių
viešai besimasturbuojančias būtybes

Iš latvių poezijos [Ziedonis, Vērdiņš, Ostups]

Iš apšerkšnijusios saulės.
Iš pakalnės palių, nuo kalvos garmančio srauto, iš kovo mėlyno ledo ir violetinio beržyno.
Iš pirmųjų kurkulų griovy, iš pievų, kur lydekos neršia, iš pernykštės žolės dūmo ir liepsnos.
Aš laukiu savo tėvynės išnyrant.
Ir jau ilgai aš laukiu.
JURGA GAL

Balerinos

  Nors iš parkingo ėjau užsižiūrėjusi į vingiuojantį prie ežero takelį su metaline lentele „Poilsio zona“, pasukusi galvą viešbučio link jas pamačiau iškart. Penkių būrelis sėdėjo prie staliukų ir valgė, viena jų užsigulusi ant stalo ir alkūne parėmusi smakrą. Juodi jų triko pavėsyje susiliejo su juodais metaliniais staliukais ir kėdėmis, kurių atlošai buvo akėti kaip bičių koriai. Visa kita kiemo…

VYTAUTAS TOLEIKIS

Staravieras

Buvau tik neseniai įstojęs į Vilniaus pedagoginį institutą. Pirmame kurse vienas nusprendžiau nusibelsti į Leningradą. Vienai dienai, be nakvynės. Nors tiek niekingai trumpai, bet net po šitiek metų ir dabar drįstu girtis, kad miesto dvasią, jo žmones visgi pajutau. Ir dabar atvykęs į Sankt Peterburgą gerai jaučiuosi.

IEVA LĀKUTE

Gyvenimo akademija

„Gyvenimas yra menas. GYVENIMO AKADEMIJA ieško auklėtinių. Prisijunk prie naujosios programos „SUKURK LAIMINGUS SANTYKIUS“ ir sužinok, kad ir tu gali būti laiminga.“

LELDE STUMBRE

Į Paryžių keliais nušliaužčiau

Willy Ronis. Paryžius. 1950

Jau pirmaisiais tremties metais Maija būtų atsisveikinusi su pasauliu, kuriame atsidūrė. Savižudybės tada buvo kone įprastas dalykas – daug kas nepajėgdavo ištverti, dažniausiai vyrai. Prarasdavo viltį, o tai tikrai nepakeliama. Maija irgi pagalvodavo: galėčiau viską užbaigti. Visa tai baigtųsi ir daugiau nesikartotų. Rytais nebeatsibusčiau barake už tūkstančių kilometrų nuo namų, mamos, dukros Helju.

EGLĖ MARIJA FRANK

Gauromečio vasara

  Kas vakarą, maždaug apie dešimtą, jau pradėjus nardyti šikšnosparniams ir sutemoms vasaros pradžioje dar tik leidžiantis, o pabaigoje – beveik visiškoje tamsoje, nuo staiga atsiradusio pratiso gaudimo pradėdavo virpėti oras. Kurį laiką gaudesys tarsi pakibdavo ore, – nei silpdamas, nei stiprėdamas, kol atrodydavo, kad taip ir turi būti, – kažkur iš dangaus imdavo sklisti gūdi vibracija, nuo kurios, regis,…