Literatūra

PAULIUS JEVSEJEVAS

Šunio karčios ašaros

Jau kurį laiką man neduoda ramybės vienas vaizdinys iš Biliūno „Brisiaus galo“. Tas vaizdinys – tai Brisiaus snukiu riedančios gailios karčios ašaros. Kaip jas suprasti? Kaip šuo gali verkti?

AIDAS KELIONIS

Brūkštelėjimai

Nuvažiavęs į Romą užeik pas fiziką Omą, sukelk jam dirbtinę komą, paskui užsuk pas Romą, su juo išgerkite butelį romo ir nekreipkite dėmesio, ką apie tai pagalvos ant sofos sėdintis filosofas Fromas.

JULIJA ILIUCHA

Tramontana

Anatolij Tertyčnyj. Berniukas

Į pamirštą Donbaso kaimą ėjome naktį. Buvo nepakenčiamas ankstyvas ruduo, toks šiltas, kad po geltonu „skoču“ pažymėtomis liemenėmis marškinėliai lipo prie prakaituotų kūnų. Akimirką pastovėjau po dangumi be mėnulio ir uodžiau orą. Jis buvo toks sausas, kad, rodės, tuoj tuoj ims šnarėti nuo tylių darnių mano vaikinų judesių, o šioji naktis akimoju suplyš gabalais.

AUDRIUS MUSTEIKIS

Birutė Pūkelevičiūtė: ugnies ir vėjo raštai

Gal legenda, gal ne. Pasakojama, kad B. Pūkelevičiūtė iš Amerikos atsivežė kadaise, paliekant gimtąjį miestą, pasiimtą namų raktą. Svetur jis buvo brangių praeities erdvių priminimas. Ir po pusės amžiaus raktas vėl atrakino savo duris.

ARVYDAS VALIONIS

Šekspyro palikimas Dešimtajai mūzai

Atsigręžus į Šekspyrą, dar kartą prisiminta lietuviškosios meninio vertimo praktikos istorija, kūrybingi vertėjų atradimai ir vienas kitas riktas, kuriuos galima ištaisyti naujoje kūrinio vertimo redakcijoje.

JUSTINA TOLIAUTĖ

Sayakos Muratos nepritapimo jausmas

Sayaka Murata sukuria pasaulį, kuriame kanibalizmas, arba žmogaus kūno perdirbimas į daiktus, – norma, o tada tarsi apversto veidrodžio principu provokuoja skaitytoją ją kvestionuodama, bet visada laimi visuomenės, įtvirtinusios šią normą, autoritetas.

GABRIELĖ LAUKAITYTĖ

energijos tvermės dėsnis I

duodu
ima

duodu dar
dar ima

o man?
o man
o man

LYDIA DAVIS

Nejučia persigando

nes niekaip negalėjo parašyti žodžio, reiškiančio ją pačią: mo mat eris motris teris

MARGARET ATWOOD

Buvo kitąsyk

Tą „graži“, manau, galim išbraukti, ne? Moterys šiais laikais ir taip įsigąsdinusios visokiausių išvaizdos standartų, ką jau šnekėt apie reklamų pupytes. Negalėtumėt padaryti jos, hm, labiau vidutinės?

DEBORA VOGEL

Iš „Gėlių parduotuvės su azalijomis“

Tai, kas slypėjo žmonių galioje, buvo daroma: ruošiamasi priimti gyvenimo staigmenas. Pasirodė, kad krūtingi porceliano torsai nemoka kitaip pasitikti gyvenimo, kaip tik vilkėdami naujomis, dar nesunešiotomis suknelėmis.