Literatūra

SERGEJUS KANOVIČIUS

Meilės kalba

  Sekmadieniais Belgijoje neveikia jokie prekybos centrai. Jie ir šiokiom dienom po 8 vakaro nedirba. Ir dėkui Dievui. Taip išsilaiko gausybė nedidukių iki išnaktų dirbančių parduotuvėlių. Išliko ir neformalus, šiltas ir paprastas pirkėjo ir pardavėjo bendravimas, kurį kaip juodoji skylė praryja kasos aparato pypsėjimas dideliame prekybos centre. Priklauso ta parduotuvėlė ir dar kelios vienam išeiviui iš Maroko. Joje dirba jauni,…

IEVA ASTAHOVSKA

Šiuolaikiškumo paieška tarp kritinių atlasų, atokių salų ir dvigubų tapatybių

  Šią esė įkvėpė subjektyvi kelionė po mano knygų lentyną. Tarp akademinių meno tyrimų mano bibliotekoje (dėl profesionalių priežasčių) netyčia atsirado ir kitų žanrų bei temų knygų, kurių sklaidymas, skaitymas, perskaitymas, intriguojančių fragmentų fiksavimas nelauktai pasirodė pravartus pamąstymams apie šiuolaikiškumą.   ● Dvylika metų dirbant institucijoje, kurios pavadinime yra žodžiai „šiuolaikinis menas“, manęs dažnai paklausia: „Ką reiškia šiuolaikiškumas?“, o į…

LINA LIUCIJA OŽERAITYTĖ

Knygyne

– Ar turit Kristijono Sabaliausko knygą?
– Gal galėtumėte pavadinimą pasakyti?
– „Rerum silvijum“, ką – jūs nežinot? Čia populiariausias rašytojas Lietuvoj!
MARCEL PROUST

Jūra

Williamo Roppo nuotrauka

Jūra visuomet žavės tuos, kurie pasibjaurėjimą gyvenimu ir trauką paslapčiai pajuto anksčiau negu pirmąsias širdgėlas: lyg nuojauta, kad tikrovės nepakaks jiems patenkinti. Tuos, kuriems nepatyrus dar jokio nuovargio reikia poilsio, jūra paguos, miglotai pakylės. Joje, kitaip negu žemėje, nelieka žmogaus darbų ir žmonių gyvenimo pėdsakų.

PATTI SMITH

Tiesiog vaikai

Mieste buvo karšta, bet aš vis tiek dėvėjau lietpaltį. Man jis suteikė pasitikėjimo eiti į gatves ir ieškoti darbo, žinant, kad visas mano curriculum vitae tebuvo trumputis darbo gamykloje laikotarpis, neįgytas išsilavinimas ir nepriekaištingai iškrakmolyta padavėjos uniforma.

ELIOT WEINBERGER

Nerekomenduojami skaitiniai

Ričardas Pentonas nukrenta nuo laiptų ir atsiskiria nuo pasąmoninio savęs – šis įgyja neūžaugos formą. Netekęs savo dalies, Pentonas susitraukia ir tampa tokiu pačiu identišku neūžauga. Jie ginčijasi. Neūžauga Pentonas uždaužo pasąmonės neūžaugą mirtinai ir vėl atgauna sau įprastą ūgį. Laimė, ponia Penton visą tą laiką buvo išvykusi. Kai ji sugrįžta, viskas vėl yra, kaip buvę.

ROLANDAS KAUŠAS

Nesakykite, kaip mums gyventi, tai mes nesakysim, kur jums eiti

  Noris tikėti, yra kažkur tie patys teisingiausi, paskutiniai ir nebeužginčijami žodžiai, bet jų nieks nei matęs, nei girdėjęs ir dėl to filosofai yra liūdni, klerui už prekystalių gerai sekas matematika, o poetai palaipsniui virsta prozininkais. Išsiblaškiusioms sieloms visa tai, ne kitaip. Galbūt kartais, bet labai retai, pasiseka prisėlint ir žvilgtert į grožį, kuris nei moralus, nei teisingas, bet ir…

VILTAUTAS PAUKŠTYS

Eilės

Prisirpo jausmai
Aplink saldus minkštimas
Išrink kauliukus
Gracingu mostu
Pradrėkstos varva sultys
Kažkaip neskanu

Iš austrų poezijos

Vieni – su trofėjais,
Kitus pusto vėjas.
Darbuojas kasdieną
Šakalai ir hienos.
Vainikai, lavonai,
Mirtis tiktai fonas.
JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Priklausomybės nuo laiko pripažinimas amžinybės akivaizdoje

Baigęs skaityti supratau: į knygą galima žiūrėti kaip į pasakotojo kelionę link diakono tarnystės Baptistų Bažnyčioje.