Literatūra

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Takelis į nebūtį

Pirmą kartą mirties grėsmę patyriau skęsdama upėje. Nardant ties užtvanka, mane pagavo srovė. Mokėjau plaukti, pasitikėjau savo jėgomis ir niekuomet nejaučiau baimės vandenyje, bet tą kartą srovė suko lyg skiedrą galingo srauto sūkuryje.

MARIJONA ALOVIŠKĖ

Slyva bebras kamuolys

  Šitas pasakojimas iš tiesų yra pasaka. O šita pasaka – feljetonas gerokai sutirštintomis spalvomis. Taip gyvenime nebūna. Kažkada seniai seniai kažkokiam mieste kaži kokiu autobusu link poliklinikos važiuoju pusiau skusta, pusiau lupta. Noriu miego. Naktį iki pusės trijų peržiūrėjau pusę filmo. Buvo juokingų momentų, ypač tas, kur pagrindinis veikėjas lovoje su vos pažįstama mergina iš pradžių pats pasidaro „apšilimą“,…

LESZEK KOŁAKOWSKI

Dievo aktualumas tariamai bedieviškoje epochoje

Elfas. Apie 1910 m. Autorius nežinomas

Atkakliai prašėme Dievą, kad paliktų šį pasaulį. Jis taip ir padarė – pildydamas mūsų norą. Liko žiojinti skylė. Toliau meldžiamės šiai skylei, Niekiui. Niekas neatsako. Esame įtūžę ir nusivylę. Ar tai Dievo neegzistavimo įrodymas?

Iš tveriančios aukštaitiškos Bičionių tylos

Istoriko profesija sovietmečiu buvo pavojinga kaip ir branduolinės fizikos tyrinėtojo. Juos galėjo realiai apspinduliuoti, o istorikus siekė apspinduliuoti ideologiškai arba greitai apkaltinti, kad ne tai daroma, ko norėjo sovietinis režimas.

TIM PARKS

Nykus naujasis globalinis romanas

Nuo tos akimirkos, kai autorius pagrindine ima laikyti tarptautinę, o ne nacionalinę auditoriją, rašymo pobūdis neišvengiamai kinta. Pirmiausia pažymėtinas polinkis šalinti kitataučių suvokimą apsunkinančias kliūtis.

KAZIMIERA ŠIMKUTĖ-KRUOPIENĖ

„Šviesos jums spindulį siunčiu“

Kur dėsi tu pavogęs tuos paukščius? Tą mano ožką?
Gal valgysi? Parduosi?

Poetinis kalendorius

Šiandien, ketvirtadienį prieš karnavalą, du tūkstančiai antrųjų vasarį,
žodžiai ir vėl pamiršta,
koks suglebęs žodynas,
kokia dienos ne šviesa,
kokia nakties ne šviesa,
ir koks nepastovumas.
VILIUS LITVINAVIČIUS

Sveikas ir sudie, Dante…

Paskutinėje Gintaro Patacko knygų ciklo dalyje „Mažoji Dieviškoji Co-5. Kabalos“ personažas Antanas Dantė, atsiradęs ketvirtojoje dalyje, kaip paskelbia poetas, miršta. [...] Ir vienareikšmiškai apibūdinti šį keistuolį, kaip ir patį penkių dalių poetinį veikalą, sunku, nebent pasakytum, kad Antanas Dantė buvo tarpinis variantas tarp Dantės Alighieri ir Kindziulio.

AUSTĖJA BANYTĖ

Amerikãniki agora

Dar pirmą darbo dieną, praėjus vos valandai, supratau, kad čia galiu išprotėti. Nauji pasauliai ir jų užkariavimas – ne skystakiaušiams. Po dviejų valandų, daugiausia praleistų vaikštant pirmyn atgal ir braukant per ankštai sukabintus drabužius, pažvelgusi į pirštus krūptelėjau – juodi kaip anglis.

MARIUS ABRAMAVIČIUS NEBOISIA

Beieškant Šahrazados

„Geriu tik porą kartų metuose per šventes, nerūkau, bet moteris labai myliu. Jos pačios pas mane ateina. Aš sėdžiu prie jūros, prieina prie manęs ir sako, gal galėtumėt kremu nuo saulės man nugarą patepti. Negaliu atsisakyti.“