Literatūra
Fragmentai (IX)
Po muziejaus susitikome su Werneriu pavakarieniauti. Pastebėjau, kad kai mudu nesiliečiame, jis visiškai nutolsta, mudu tampam netgi vargiai pažįstami. Jo dėmesys išsisklaido į aplinką šokinėdamas nuo vienos detalės prie kitos. O gal jis jau norėjo likti vienas. Tačiau grįžę iki vėlumos voliojomės lovoje nieko neveikdami, jaukiai kuždėdamiesi. Jis kalbėjo prancūziškai. Be to, ką nors sakydamas, imituodavo toną ir tartį,…
Kalba diplomų įteikimo proga
Blogis neatsparus monolitiškumui. Jis visada vaikosi didelių skaičių, granitinės tvirtybės, ideologinio grynumo, muštruotų armijų ir tikslių suvestinių. Polinkis į šiuos dalykus greičiausiai susijęs su įgimtu jo nepasitikėjimu, bet iš šito paaiškinimo, kaip sakyta, menka paguoda, kai Blogis triumfuoja.
Be žaidimo dalyvauti kultūriniame gyvenime – neįmanoma
Noras geriau suprasti paradoksalią sovietmečio atmosferą, ją palaikiusios viešosios ir privačios erdvės skirtumus ir per kūrėjo laikyseną pasiaiškinti šio ketmano atvejį pastūmėjo pasikalbėti su ironišku poetu, eklektiku ir vertėju ANTANU A. JONYNU.
Trys Baltijos šalių rašytojai – apie respublikos šimtmetį švenčiančias savo valstybes
„Kiekvienuose namuose būta knygų lentynos, o sudėtingos savos literatūros išmanymas buvo pagrindinis šeimos galvą apibūdinantis bruožas po mokėjimo įkurti namų židinį.“
Kas yra Kalifornija
Iš Rytų į Vakarus. Amerika yra Vakarų, į kuriuos po to, kai 1848 metais stalius Jamesas Marshallas upėje prie Siera Nevados kalnų atrado aukso grynuolį, pradėjo plūsti nuotykių ieškotojai, kvintesencija. Toliau už Aukso Vartų nebėra nieko. Tik vandenynas ir saulėlydžiai, svajonės ir viltys. Vakarinė Amerikos pakrantė – tai ne tik saulės, kilometrų kilometrais besidriekiančių paplūdimių, puikaus vyno, „mąslių Kalifornijos…
Gamta ir kiti landsbergiai
Skrendantis varnas pažvelgė žemyn ir sušuko: „Ei!“ Iš apačios suklususi močiutė nusitaikė į paukštį svaidykle, sumurmėjo Mormonų knygos prakalbos žodžius, tačiau supratusi, kokią klaidą tuoj padarys, susimąstė. Negi svaidysi dantų protezus į kvailus paukščius? Bobulė sušvilpė ir iš trobos iššoko keturpėsčias bedantis vyras. Jo nyčiški ūsai veikė kaip katės, tad tuoj pajutęs grobį puolė į medį gaudyti sau pietų.…
Eilės
O eldijon žvaigždėton
Paleisk mane
Nakties upe salvėti
Tegu linguoja
Laumių audos užkerėtos
Eilėraščiai proza
Stovime prie sienos. Mūsų jaunystę nuvilko nuo mūsų, kaip marškinius nuo pasmerktojo. Laukiame. Kol riebi kulka atsisės ant sprando, praeis dešimt, dvidešimt metų. Siena aukšta ir tvirta. Už sienos yra medis ir žvaigždė. Medis žaboja sieną šaknimis. Žvaigždė graužia akmenį kaip pelė. Po šimto, dviejų šimtų metų jau bus mažytis langelis.
Poezijos vertimai
Ne kolektyvinei vaizduotei
Knygos pavadinimo paantraštėje – „Esė apie rašytojus ir žmones“ – glūdi esminis ironiškas gnybtelėjimas: rašytojai lyg ir ne visai žmonės – jie truputį kitokie, bet nebūtinai geresni. Nors čia apie tai nekalbama, akivaizdu, kad Giedrai tegali juokingai atrodyti mūsų tautoje iki šiol gajus [...] rašytojo asmenybę visais atžvilgiais, taip pat ir asmeninio gyvenimo.
