Literatūra

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Žala

Paskutiniais studijų metais vis dar gyvenau Maskvoje, bet vis dažniau būdavau Vilniuje. Šis neramus ir permainingas metas buvo kupinas įdomių įvykių, pažinčių ir nelauktų nusivylimų. Viena reikšmingiausių man buvo pažintis su Vytautu Žalakevičiumi.

AUSTĖ GIEDRA

Eilės

Po sprogimų Londone,
kam nors stotyje surikus,
viskas nutyla,
girdisi tik balandžių plazdėjimas.
LAURYNAS PETKEVIČIUS

Eilės

Nei moters, nei vyro, tik eilėraštis – didžioji gyvenimo meilė,
Ne iš kūnų pasaulio, iš kalbos ir aš pats, netikras,
Ištartas, aidintis užkulisiuos, jau slopstantis.
MARK STRAND

Poezijos vertimai

Kai einu,
aš perskiriu orą,
ir visada
oras persikelia
užpildyti tarpų,
kur buvo mano kūnas.
JOSÉ ÁNGEL VALENTE, JOSÉ CORREDOR-MATHEOS

Du ispanų poetai

Čia niekas nesiilsi.
Sekite savo keliu
link nieko
ir trinkit šį vardą
atmintyje.
ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Nesufalsifikuoto dienoraščio fragmentai: 2012

Sausio 8, sekmadienis. Pora laipsnių šilumos, snyguriuoja. Ėjau link Santariškių. Pirmą kartą pajutau, koks jaudinantis yra mašinų ratų išmaltas purvynas, padengtas plonytėliu sniego sluoksneliu. Užsinorėjau Vytauto B. fotografijos su purvynu.

AUDRIUS MUSTEIKIS

Tetulė iš Naujosios Vilnios

(Ar J. Biliūnienė save laikė gražuole? Jau po vyro mirties, po savo nuotykingosios kelionės į Italiją (drauge su Ciotka), nukeliavusi į Paryžių, šalia tenykščių moterų jautėsi prastai – labai pilnutė: „Jos, paryžietės, tokios gražios, prašmatnios, rodos, kad aš jų vietoj būčiau – karaliaučiau.“)

AKVILINA CICĖNAITĖ

Mėlynasis banginis

Kai vieną dieną išvyksiu iš Australijos, žinau, kurį adresą išsivešiu. Dvejus metus gyvenau ant vandenyno kranto, bet iki šiol sapnuoju potvynius. Sapnuoju ir cunamius, atplūstančius kaip mirtis – be perspėjimo, pasiglemžiančius pakrantės suoliukus, automobilius, kūdikių vežimėlius ir spalvotais megztukais apvilktus šunis. Dvejus metus užmigdavau sūpuojama vandenyno gausmo, neišverčiamo, nepaaiškinamo, gražiausio iš visų kalbų. Persikrausčiau į priemiestį šalia vandenyno ieškodama tylos…

VYTAUTAS JURŠĖNAS

Baseinas

  Praskriejo ir išnyko už horizonto naujienų pluoštas apie paskutinę praėjusių metų dieną atidarytą Fabijoniškių baseiną, prapleveno kainoraščiai, prakryksėjo pikti komentarai pavymui, o dabar prisirengiau parašyti ir aš. O ką: baseinas jau anksčiau davė suprasti, kad skubos nemėgsta, – viešose kalbose atsiradęs 2014 m. gegužę, žadėtas atidaryti dar iki uždarant Lazdynų baseiną (2017 m. liepą), įsileido lankytojus tik 2019-aisiais. Atvažiavau…

JULIEN GREEN

Keleivis žemėje

Tyrimas nustatė, kad jis vadinosi Danielis O’Donovanas ir buvo jau kelias dienas praleidęs mieste, kuriame ketino eiti mokslus. Tuo pat metu kažkas aptiko velionio ranka rašytus popierius, leidžiančius manyti, kad gal paskubėta ir kad būta itin keistų aplinkybių, į kurias neatsižvelgta, nes apie jas nežinota, tačiau jos piršo išvadą, visiškai skirtingą nuo tos, kurią jie rengėsi priimti. Taigi radus tuos popierius laidotuvės buvo atidėtos kitai dienai; rankraščiai kruopščiai išnagrinėti ir išklausyti liudijimai žmonių, pažinojusių Danielį O’Donovaną.