Literatūra
Prisimenant Achmatovą…
Šiemet minėtinos dvi liūdnos datos, susijusios su dviem XX amžiaus rusų poezijos iškiliaisiais: prieš 50 metų mirė poetė, vertėja, literatūros kritikė Ana Achmatova (tikr. Gorenko, 1889–1966), prieš 20 – poetas, eseistas, vertėjas, vienas jauniausių Nobelio literatūros premijos laureatų Josifas Brodskis (1940–1996). Šiuos rusų poezijos klasikus siejo ne tik gyvenimas Sankt Peterburge (tuometiniame Leningrade), sovietų valdžios nemalonė ir persekiojimas (pirmasis Achmatovos…
Alice Munro slogutis
Apie Alice Munro, kol ji netapo 2013 metų Nobelio premijos laureate, savo gėdai, nieko nežinojau. Kai kurios ano žemyno rašytojos, gimusios vos keletu dešimtmečių anksčiau nei A. Munro ir rašiusios apie tarsi žinomą, iš pirmo žvilgsnio buitinį ir banaloką, moterų gyvenimą…
Maudosi mūsų Smiltynės briedis
Įsitaisiau ankstyvą 1986 metų pavasarį pajūryje už Nidos, į Kaliningrado pusę, tarp krūmokšnių kopose ir norėjau likusią dienos dalį netrukdomas žiūrėti į džiūstantį tuščio paplūdimio smėlį. Pilka jūra buvo džiūstančios tuštumos tęsinys, o tuštuma – mano. Savo birumu smėlis simbolizuoja amžinybę, galvojau. Ne, savo smiltelių kiekiu atspindi begalybę visatoje, pasitikslinau, ir dar maloniai gurgžda, jeigu jį spustelėsi kulnu. Gurgždindamas, ne,…
Klysti geriau
Grįžkime prie paprastos mano minties, kad rašytojams būdingas „individualumas“ ir kad to individualaus „aš“ ugdymas turi tam tikrą įtaką literatūrinei sėkmei ar nesėkmei. Šis apgailėtinas faktas…
Lvovas
Lvovas labai gražus, vakarietiškas. Kaip buvęs Vilnius – maždaug prieš dvidešimtmetį dingęs Vilnius. Senamiesčio namų fasadai dar apšiurę, neišblizginti verslo…
Eilėraščiai
Poezijos vertimai
Varšuvoje gyvenanti lenkų poetė, dviejų poezijos rinkinių – „Darbščios popietės“ (Pracowite popołudnie, 2010) ir „Plėšimas“ (Szaber, 2014, nominuota Gdynės literatūros premijai) – autorė, anglakalbės…
Moteris mėlynu paltu
„Nes jo gyvenime nevyksta nieko įdomaus“, – ištarė ji garsiai, žvelgdama į karkiantį juodvarnį. Šis tupėjo ant mažesniesiems sparnuočiams skirtos lesyklėlės (žiema jau buvo beišeinanti, bet dar nebuvo ištarusi paskutinio „sudie“) ir po nuobodaus karkimo, paleidęs baltą išmatų srovę, nuskrido, garsiai mojuodamas žvilgančiais sparnais. Iš tiesų ji nieko nepasakė – tik pagalvojo, nes tuo momentu neturėjo su kuo kalbėti. Negi…
Neklauski Gūglo, jis neatsakys
Vieną vėlų vasaros vakarą sėdėjau Bruklino metro požemyje, kuris priminė man tamsų, apmūsijusį rūsį po mūsų troba Pašiaušės kaime, kur laikydavome bulves ir uogienes. Šaltoka, net kaitrią…
Kalba Maskva
Lioviausi vaikščioti į darbą. Paskambinau į redakciją, pasakiau, kad sergu. Voliojausi lovoje, slankiojau po kambarį ir valandomis piešiau profilius ant vyniojamojo popieriaus, kuriame parsinešdavau iš parduotuvės dešrą…
