Literatūra
Internetas ar lazda
Visai ne visagalis tas internetas su savo gūglais ir kitais prajovais. Daug, net labai daug ko negaliu jame surasti. Ko reikia, beveik niekada nerandu. Štai reikia surasti tokio Wacławo Korabiewicziaus nuotrauką jaunystėje – nėra, nors imk ir važiuok į Varšuvą dėl jos. O jei randu, tai ko nereikia (to paties W. Korabiewicziaus nuotrauką senatvėje), bet ko reikėjo arba dar…
Seni, davai, išsigelbėjam
Pro jau minėtą darželį sykį ėjau vakare. Tėvai važiavo pasiimti vaikų. Iš vienos mašinos išlipo be galo orus ponulis. Veide išraiška „esu labai svarbus“. Ėjo darželio kiemu įėjimo link. Pro šalį bėgo du vaikiukai. Vienas bėgdamas klausia: „Kas čia toks?“ Kitas nesustodamas atsako: „Kažkoks šikalas.“ Tai buvo stebuklas matyti, kaip subliūško visas orumas ir vertė.
Robertas Mūkas: „Mano filosofija yra poezija be sąskambių, o poezija – filosofija su sąskambiais“
Taip gimsta demonai
– Apie ką dabar norėtum pakalbėti? – susirūpinęs paklausė sugėrovas. Buvo dar tik vidurdienis, bet mes jau buvome spėję ganėtinai nusigerti pigiu alumi. Mačiau ant sugėrovo kaktos prakaito lašus, palengva sruvenančius smilkinių link. Visa ši aludė dvokė prakaitu ir troškiu oru. Langai buvo stipriai priveržti varžtais, tad jų negalėjai atidaryti. Atrodė, kad mes plaukiojame tamsioje tiršto oro masėje lyg…
Psichologiniai užrašai. Salomėja Nėris
Atrodo, kad gyvenime Nėris daugiau kliovėsi įspūdžiais, jausmais, buvo spontaniška, priimdavo sprendimus gerai neapgalvojusi, pasitikėdama kitais. Dėl to jos gyvenimas labiau primena bangas, o ne liniją…
Eilės
Eilės
Atpustytas laumių stalas,
Lobio vietoj mirga žvakės.
Dievo laimintų akių
Apšlakstytas arealas.
Žizel ir naujas įvaizdis
Keltis įpratau vos prašvitus, Gurzufe taip pat atsibusdavau anksti. Rytais skaitydavau arba eidavau pasivaikščioti, Maestro pasakydavo, kur kitą dieną ketina tapyti, jei nebūdavau užsiėmusi darbo paieškomis, nueidavau pažiūrėti. Kartą pasiteiravo, ar galėtume susitikti, buvau užsiminusi, kad prabundu saulei tekant; senis nusižiūrėjo uolą, ant kurios užlipus matėsi puikus vaizdas į prieplauką, bet kas nors turėjo padėti jam užsikelti inventorių. Pažadėjau…
Fragmentai (V)
Nuvažiavau į „Evans Cycles“ pasikeisti dviračio sėdynės. Parduotuvė ką tik atidaryta (gan ankstus rytas), erdvioje naujų dviračių salėje stoviniavo vienas pardavėjas. Kai pamatė mane įvažiuojant su dviračiu, iš jo laikysenos ir vangaus apsisprendimo ateiti link manęs supratau, kad tikra nelaimė, jog užsukau. Pasisveikinom tačiau maloniai. „Reikia sėdynę pakeisti“, – parodžiau įplyšimus senojoje. „Ar iš anksto užsisakei laiką?“ – „Ne.…
