Literatūra
Aforizmai ir fragmentai
Afrika yra kraštas, knibždėte knibždantis pasakojimų ir nuotaikų. Šis pasakojimų perviršis, šita knypava – tai tam tikras chaosas. Kraštas, pertekęs pasakojimų, – tai toks kraštas, kuris nebūtinai iš jų mokosi. Aiškumo dėlei jis turėtų atsikratyti dalies savo pasakojimų. Juose bylojama tiek apie nesėkmes, tiek apie šventes. Mirštantys kraštai veisia pasakojimus kaip lavonai – kirmėles.
Gyvent saldu
Kaip rašyti apie Afriką
Bet kuris baltasis, įdegęs ir vilkintis rusvai žalsvą uniformą, kažkada auginęs antilopės jauniklį ar turėjęs fermą, yra gamtosaugininkas, turtingo Afrikos paveldo saugotojas. Imdami iš jų interviu niekada neklauskite, kokį finansavimą iš valstybės jie gauna, kiek jie iš tos veiklos uždirba. Šiukštu, neužduokite klausimo, kiek moka savo darbuotojams.
Eilės
Poezijos vertimai
Mano Bergmano filmas
Baltija kaip ežeras – rami, nebanguota, skalaujanti archipelagą – tokią mačiau pro viešbučio langą. Pasteliniai namai, jachtos, kurias piešdavau terapiškai, pavargusi nuo svetimos kalbos; akmeninė sala, į kurią visi eina žiūrėti gulbių lizdo; žuvėdrų, tarsi kačių, klyksmai. Mačiau, kaip vienas kiras nešėsi grobį nuo lauko kavinės staliuko. Karlskrunoje vyko festivalis „Knyga ir jūra“ – beveik nieko iš oficialiosios dalies…
Maksimas Krongauzas: „Kalba keičiasi, ir tai požymis, kad ji gyva“
Šiandien žmonės nekontroliuoja savęs: jei praleista raidė ar nepadėtas kablelis netrukdo suvokti prasmės, tai ir gerai. Tyčinio žodžių darkymo mada jau praėjo, bet komunikacija vis tiek liko svarbiau už rašybą.
Pasaka vaikams
Smegenų praradimas nesukėlė jokių reikšmingų buities pokyčių. Tačiau iš pradžių užplūdo svečiai. Žmonės ateidavo pažiūrėti smegenų, o tie, kurie didžiavosi senu močiutės verpimo rateliu svetainės kampe, dabar pavydžiais žvilgsniais varstė smegenis ant lentynos. Pati ji iš pradžių nesijautė pasikeitusi. Jai toli gražu nebuvo sunkiau dirbti namų ruošos darbus ar suprasti daniškus žurnalus – daug kas atrodė net paprasčiau nei anksčiau…
Padėkos diena, 2006-ieji
Žaidimas kaip laimės oazė
Eugeno Finko knyga „Laimės oazė“ yra skirta žaidimo problemai filosofiškai aptarti. Galima teigti, kad Finko filosofijoje žaidimas tapo viena svarbiausių temų. Finkas žaidimą nagrinėjo ir kaip pamatinį žmogaus būties fenomeną, ir kaip kosminį pasaulio simbolį. Jis pratęsė klasikinėje filosofijoje nuo seno gvildentą temą. Herakleito žaidžiančio vaiko įvaizdis buvo svarbus kosminės žaismės simbolis, taip pat Friedricho Schillerio svarstymai apie meno…
