Literatūra
Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2011
Sausio 2, sekmadienis. Toliau skaitau Saramago. Stilinga, liūdna ir bauginanti knyga. Senas mano klausimas: iš kur mes žinome, kad Dievas yra mylintis ir geras? Vis dėlto ta Dievo keliama nuolatinė ir baisi grėsmė, apie kurią kalba S., mano seniai nujaučiama.
Mediumas
Skaudžių istorijų ir pasakojimų keliaudama girdėjau daugiau nei liudijimų apie sėkmę – stiprus laikinumo jausmas, monotoniškai supant vagonui, leido atsiverti, kalbėti apie tai, kas nuvylė ar susiklostė ne taip, kaip buvo svajota, tikėtasi. Žmonės įžvelgė supratimą mano akyse, o aš jaučiausi personažu, kurį norėjo matyti pašnekovai. Klausydamasi svetimų išpažinčių, svyravau tarp užuojautos ir aistros įsijausti į vaidmenį lyg cirko…
Vienas kitas vis tolstančio sausio vaizdas
Važiuoja!.. Šis šūktelėjimas – perspėjantis, verčiantis susitelkti, pasiruošti – tomis neužmirštamo Sausio dienomis nesyk skambėjo. Nesyk ir aš jį į telefono ragelį tariau, surinkusi Sąjūdžio būstinės telefono numerį.
Akimirkos interviu. Žurnalo žurnalistas kalbina literatūros rašytoją
Įsivaizduoti pasaulį blogos nuotaikos – tai įsivaizduoti jį be literatūros
Dabar Lietuvoje knygas leidyklos leidžia kelių šimtų egzempliorių tiražu, kiek rečiau – poros tūkstančių. Tiek nauji banknotai, tiek knygos, grįžusios iš spaustuvės, kvepia panašiai. Vėliau knyga įgauna skaitančiojo kvapą, o pinigai pradeda dvokti rankomis. Nuo mano gimimo tris kartus pasikeitė vaizdai banknotuose: išvedė rublį, įvedė litą, vėliau eurą. Pamenu, dingo dviejų litų banknotai su Valančiumi. Iš apyvartos pašalintas popierinis…
V.
Dažnai galvoju, gal tavo seserys kaip du dideli, kuplūs medžiai užstelbė tave savo šešėliu, o gal toks buvo tavo likimas, kaip sakoma. Asketė. Užburtoji. Neperskaičiusi nė vienos knygos, neparašiusi nė vieno laiško, bemokslė. Kur klajojo tavo mintys?
Keleivis žemėje

Tyrimas nustatė, kad jis vadinosi Danielis O’Donovanas ir buvo jau kelias dienas praleidęs mieste, kuriame ketino eiti mokslus. Tuo pat metu kažkas aptiko velionio ranka rašytus popierius, leidžiančius manyti, kad gal paskubėta ir kad būta itin keistų aplinkybių, į kurias neatsižvelgta, nes apie jas nežinota, tačiau jos piršo išvadą, visiškai skirtingą nuo tos, kurią jie rengėsi priimti. Taigi radus tuos popierius laidotuvės buvo atidėtos kitai dienai; rankraščiai kruopščiai išnagrinėti ir išklausyti liudijimai žmonių, pažinojusių Danielį O’Donovaną.
Naujamiestis
Bet grįžkime prie etimologijos. Esmė ta, kad Vilniuje yra dar keli Naujamiesčio „konkurentai“ – bent jau toponimikos požiūriu, nes ne taip toli nuo Naujamiesčio turime Naujininkus (Nowy Świat, Новый Свет – tad turėtų būti „Naujasis pasaulis“), o kiek toliau – Naująją Vilnią (savotiškos pretenzijos būti Naujuoju Vilniumi, „naujuoju miestu“ apraišką).
šiaurės vasaros giesmės
Vaiko Kalėdos Velse

Tais laikais tame pajūrio miestuko pakrašty, iš kurio garsų kartais prieš miegą mane pasiekia tik tolimi balsai, Kalėdos būdavo tokios panašios vienos į kitas, kad aš nebeatmenu, ar snigdavo šešias dienas ir šešias naktis, kai buvau dvylikos, ar snigdavo dvylika dienų ir dvylika naktų, kai buvau šešerių.