Literatūra
Nepakeliama būties lengvybė. Antras dublis
Aštuonioliktų savo metų vasarą galvą užkimšau lietuvių kalbos konspektais. O kai prieš brandos egzaminą bandžiau į ją sugrūsti paskutinius „Anykščių šilelio“ likučius – Kokia graži mūsų tėvynė! Kokie šaunūs gimtinės miškai! – pajutau keistą norą ką nors aprėkti. Iš esmės tai nebuvo šilelio kaltė – juk miškai tikrai šaunūs. Tai buvo kažkas paslėpta šiek tiek giliau ir užstrigę manyje…
Laiškas prezidentui
Nes iš tiesų būtų nepatogu, o ypač Vakarų pramoninių demokratijų kaubojams, pripažinti indėnų žemėse įvykusią katastrofą kaip pirmą masių visuomenės klyksmą: klyksmą, ataidintį sakytum iš pasaulio ateities, ir pripažinti ne kaip -izmą, o kaip žmogaus širdyje staiga atsivėrusią bedugnę, kuri, prarijusi sąžiningumą, gailestį, mandagumą, teisingumą ir šitaip pasisotinusi, vis dar demokratiškam išoriniam pasauliui prisistato kaip ganėtinai nepriekaištingas, monotoniškas paviršius.
Autorius ir skaitytojas – vienas prieš vieną su tekstu
Š. m. sausio 4 d. leidykla „Flammarion“ išleido vieno žymiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų Michelio Houellebecqo (g. 1956) romaną „Serotoninas“ (Sérotonine). Siūlome rusų literatūrologo Venjamino Michailovo pamąstymų apie vieną didžiausių ir reikšmingiausių šių metų literatūrinių naujienų.
Ir vertimas, ir rašymas yra istorijų pasakojimas
Su šių metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vaikų literatūros premijos laureate KAZIMIERA KAZIJEVAITE-ASTRATOVIENE kalbasi Irena Aleksaitė
Portretas pasipuošia peizažu
Poezijos vertimai
Karvės
Pirma karvė vaikšto aukštai užrietusi nosį. Yra ūkininko numylėtinė, bandos vedlė. Ant šonų nešioja žemėlapius, kuriuos kitos karvės atidžiai žiūrinėja ir uosto. Ūkininkas ją labai myli. Tyrinėdamas žemėlapius, svajoja apie ilgą atostogų kelionę po pasaulį. Karvei kelionės patinka. Melžiama linguoja galvą.
Paryžiaus katedra
Gaisro nuotraukos atrodė kaip feikas, pavėluotas balandžio pirmosios pokštas. Stogas degė atvira liepsna, žmoniją krėtė katarsis – taip prasidėjo Didžioji savaitė ir, o siaube, vadinamoji Kultūros diena. Kaip tik buvau pažiūrėjusi Ozono filmą, kuriame katedra rodoma dar iki teroro išpuolių, kol įėjimo nesergėjo kareiviai, – nepanaši į dabartinę, kurios apsauga – lyg oro uosto.
Knygų klampynės – trauka ir nerimas,
arba Keli žodžiai apie šių dienų vaikų literatūros gyvenimą
