Literatūra

ADOMAS RAZMUS

Eilės

ir tegu šaižus kaip žaibas garsas
perveria apylinkes
tegu senė aprengta vakarykščiais rūbais
ir nuolat lakstančiomis akimis apeina visas
paslaugias duris ir palytėdama per petį
DORA GABE

Blandi tyla

Esu viena,
niekieno būtis
į mano atmintį
neįsirėžė.
Mintim šaukiu tave,
visa esybė mano
tave apglėbia.
EDITH SÖDERGRAN

Poezijos vertimai

Esu paskutinė rudens gėlė.
Esu mirusio pavasario jauniausia sėkla,
tokia lengva, kaip ir prieš mane numirus;
mačiau nuostabų žydrą ežerą,
girdėjau mirusios vasaros širdies dūžius,
mano žieduose tik mirties sėklos, nėra jau kitų.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (13)

Prerijų indėnai rojų vadino amžinos medžioklės šalim.
Jie nevadino rojaus amžinu medžioklės laimikių valgymu.
Nupaišau paveikslėlį ir sakau jam:
– Gera man buvo tave paišyti, ačiū tau. Dabar keliauk su vėju. Man tu neberūpi.
LAURA KROMALCAITĖ

3D

O tada vieną dieną jis pakilo. Tiesą sakant, jau senokai ignoravome tai, jog tėvas nebetelpa mūsų namuose. Tačiau tądien jis įkvėpė tiek oro, kad pilvu kliudė lėkštę su žuvies ašakomis; jos pabiro ant žemės, ir mes netekome antrojo katino, bet dabar ne apie tai.

ANTONIO SCURATI

M., šimtmečio sūnus

Jo planai itin ambicingi. Iki pašaknių įsitikinęs, kad jam skirtas išskirtinis vaidmuo dėl Italijos likimo, ir yra apsisprendęs jį atlikti iki galo. Šito žmogaus netenkina antrarūšiai postai. Jis siekia atsidurti viršūnėje ir valdyti.
KOSTAS POŠKUS

Grojančios ir dainuojančios katės

Savaime peršasi mintis, kad jeigu katės dainuoja, tai aukšto intelekto katinai gali ir groti. Bent man taip atrodo. Tikri muzikantai ir dainininkai negali būti be savo ištikimų ir atsidavusių klausytojų, negali jie apsieiti ir be nuoširdžiai jų neapkenčiančiųjų.

SARA POISSON

Balandėliai

Negrynumas, nesimetrija vaikystėje man atrodė kilę iš blogio. Dabar svarstyčiau, kad vaikas instinktyviai ieško pusiausvyros ir aiškių struktūrų, į kurias galėtų įsitverti, nes kitaip jaučiasi nesaugus. Kai kada ši savybė išlieka ir suaugus – kaip tam tikras vaikiškumas, saugumo ir priklausymo poreikis.

MARCEL AYMÉ

Lazda

Asger Jorn. Nerimą keliantis ančiukas. 1959

Jis pribėgo prie veidrodinės spintos, ištraukė stalčių ir čiupo dėdės Emilio lazdą. Ant lakuoto medžio koto, apjuosto auksiniu lankeliu, užmauta pageltusi kaulinė rankena vaizdavo buldogo snukį. Sorbjė niekad nė neįtarė, kad lazda dešinėje rankoje galėtų padėti žmogui geriau suvokti savo orumą. Grįždamas pas saviškius, laukiančius jo priešais namus, jis nesileido palaužiamas piktų žmonos išvedžiojimų. Atkirto griežtai, kaip laisvas žmogus ir šeimos galva, nusprendęs apginti vyrišką atsakomybę, kuri buvo jo pareiga:

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Amžinoji ugnis ir perdegusi lemputė

   Čikagoje gyvenančio poeto Lino Umbraso eilėraščių knyga „Slibino dantys“ sukelia lengvumo ir neįprastumo įspūdį. Ne todėl, kad siekiama nustebinti įmantrybėmis ar šokiruoti, o dėl gebėjimo kasdienybės reiškinius ir aktualijas sujungti su fantazijos plotme. Asociatyvūs ryšiai, būdingi ne vienam šio rinkinio tekstui, primena, kad poezija yra puiki priemonė (kad ir kaip, kalbant apie poeziją, grubiai skambėtų žodis „priemonė“) perteikti savo…