Literatūra

Trys apie M? [Edson, Collins, Simic]

Tu esi duona ir peilis,
krištolo taurė ir vynas.
Tu – rytinės žolės rasa
ir liepsnojantis saulės ratas.
Tu – balta kepėjo prijuostė
ir purptelėję pelkių paukščiai.
VYGANDAS RAČKAITIS

Sengirės parabolės. Žiema

Visoje sengirę ir mano vienkiemį gaubiančioje erdvėje dabar vien tik snaigių plazdėjimas. Paklūstantis šokio melodijos ritmui. Dingo riba tarp dangaus ir žemės. Šiandien žiema baltame krintančių snaigių suktinyje.

GINTARĖ BERESNEVIČIŪTĖ

Jaunystei atšvęsti

Anksčiau save laikiau ambicingu ir daug vilčių teikiančiu jaunu žmogumi: kai galvodavau apie ateitį, man kartais net kvapą užgniauždavo nuo visų jos horizonte besiveriančių galimybių. Užmigdavau svajodama ir vaizduotėje versdama savo puoselėjamus lūkesčius į tikrovėje įvyksiančius dalykus ir maloniai svaigdavau ta ateitimi…

ANGELINA LAPINSKAITĖ

Įsitikinimas

Gyvenu sraigtelių valstybėje. Po penktos sėdėdama troleibuse žiūriu į besikeičiančius vaizdus už lango ir palaimingai atsidūstu. Tik vėliau man darosi gaila to, kas dedasi sielų paribiuose. Vyksta ne tiek prekyba žmonėmis, o žmoniškumu.

DAINA OPOLSKAITĖ

Moteris prašo daržovių

Skelbimas buvo kuklus, vos pastebimas, menkutis, įspraustas pačioje puslapio apačioje. Pagal įkainius tokioje vietoje turėjo kainuoti pigiai. Jo tekstas (jį prisimenu itin tiksliai, pažodžiui) buvo toks: „Moteris, auginanti keturis vaikus, prašo padovanoti daržovių.“ Ne daugiau ir ne mažiau. Ir telefono numeris.

AUDRA BARANAUSKAITĖ

Kaip nuostabu yra tujintis

Į savo vyro mamą, dabar amžinatilsį, iš pradžių kreipdavausi „jūs“. Vieną dieną pasiūliau kitaip, ir kaip nuostabu – nuo pat tos dienos, net ne dienos, o nuo pat tos sekundės mūsų santykiai tapo aiškūs, lengvi, artimi.

ILONA KOZIK

Vienatvė

Įvirto vidun uždususi, nuo bėgimo parausvėjusiais skruostais ir greitakalbe išpyškino: „Ar turite Valdo Papievio „Odilę, arba Oro uostų vienatvę“?“ – „Ką tokį?“ – linktelėdamas į priekį, pakėlė antakius pardavėjas. Kampe stovinčio pianino klavišais dvi paauglės bandė išgauti melodiją, tad moteris pakėlė balsą: „Papievio „Odilę“! Ką tik įkėlėt į puslapį!..“

AIDAS KELIONIS

Brūkštelėjimai

Lazdijuose prie bibliotekos pritvirtintas didelis šviečiantis ekranas, kuriame rodomi įvairių rajono kultūrinių renginių anonsai. Kartą užrašas kvietė apsilankyti Joninių šventėje: „Dek Joninių lauže!“ Vadinasi, šventės dalyviai viešai buvo kviečiami susideginti lauže šventės metu. Visa laimė, po kelių dienų užrašas buvo pataisytas: „Dek, Joninių lauže!“

STEFAN THEMERSON

Padorumo katedra

Mstislavas Dobužinskis. Žiema mieste. 1904
Egiptiečių, graikų ir romėnų dievai buvo žmogiško dydžio. Jėzus taip pat pasirinko gimti žmogumi, kad mums būtų lengviau suprasti, kaip Jis tvarkėsi su didžiu Tragiškumu, numatytu Jo Tėvo plane.
Šiais laikais viskas yra atvirkščiai. Šiandien visi menki, žmogaus masto reiškiniai aiškinami atsižvelgiant į labai didelius dalykus, tokius kaip galaktinės dulkės, pirmykštė sriuba, Didysis Sprogimas (nužeminantis Kosmosą nuo kažko būtino, fundamentalaus iki paprasčiausio, istorinio, atsitiktinio įvykio); arba jie aiškinami pasitelkiant labai mažus dalykus: molekules, DNR grandines, atomus, kvarkus… visus tuos dalykus, kurių egzistavimas įrodytas eksperimentais, bet nepatiriamas, nebent tarsite, kad ką nors įrodyti eksperimentu, netgi įsivaizduojamu, yra lygu patirti.
LINARTAS TUOMAS

Nerimo gelmė

Kierkegaard’o nerimas mąstomas krikščioniškame kontekste ir yra egzistencinis – plačiai sutariama, kad filosofas yra egzistencializmo pradininkas. Bet ir egzistencializmas čia nėra „Camel“ cigaretės, raudonasis vynas ar „Joy Division“ vinilinė plokštelė – interneto eroje egzistencializmo reputacija įgavo madingą bohemiškos filosofijos statusą.