Literatūra
Užrašai ant servetėlės suskilinėjusioms lūpoms šluostyti
Pasaulio antinksčiai išskiria adrenaliną, aš žiūriu, kaip prisiimi jį lyg savą, nes kitaip nemoki ir nemokyta. Pastebiu, kad kai pavargsti ir išalksti, mes tampam panašios – vienodi nuogi užaugę vaikai su plaukuose įsivėlusiais pušų spygliais ir keliom neištirpstančiom snaigėm, glostantys savo pašiurpusią odą, prašantys jos netyčia neįskilti; mūsų gyvybės indas turi savybę greitai ištuštėti vos tik truputį prarėžus plonytį…
Kaukės
„Nebijoti susirgti, rizikuoti apsikrėsti – tai barbariška drąsa. Civilizuoto žmogaus drąsa – bijoti apsikrėsti ir kiek įmanoma vengti pavojų. Taip, keistuoliška vaikštinėti su kauke, kai jų jau beveik niekas nebedėvi. Bet tai ne bailumas, o civilizuoto žmogaus drąsumas“, – aiškinausi draugams. Ir pats širdyje truputį tuo tikėjau.
Naktinis sargas
Jis parašė nevilties kupiną laišką senatoriui Miltonui R. Jangui, bandydamas po nuoširdumu paslėpti savo paniką. Apie antrą nakties jis užsnūdęs trinktelėjo galva į stalą. Tada prisivertė atsistoti. Tebūna prakeiktas, jeigu užmigęs darbo metu susitrenks galvą iki sąmonės netekimo. Tomas vožtelėjo sau, tačiau išsibudinti tai nepadėjo
Stebiu
Pirmas ženklas pasirodė sekmadienį. Goda įsipylė kavos ir nuėjo pasišukuoti. Kai po kelių minučių grįžo, nemenka dalis tamsaus gėrimo telkšojo ant stalo, dar didesnė – lėkštelėje. Ji ne vėpla – žino, jog nepraliejo pro šalį. Taigi gėrimą kažkas išlaistė. Tyliai ir nebyliai. Nors langai plastikiniai, Goda būtų prisivertusi patikėti, jog tai vėjo darbas.
Pjero, arba Nakties paslaptys
Jis eina pro uždarus Kolombinos langus. Virsta kaimo budėtoju, Kolombinos sargu. Įsivaizduoja merginą dūsaujant ir sapnuojant didelėje baltoje įdrėkusioje lovoje, o kai pakelia nubalusį veidą į mėnulį, tai svarsto, ar tas švelnus apvalumas, plūduriuojantis virš medžių rūko šyde, yra skruosto, krūties ar, dar geriau, sėdmens apvalumas.
Skausmo kontūrai
Kad ir kaip atrodytų keista, skausmas nėra dažna fenomenologijos ir apskritai filosofijos tema – tuo savo knygos „Kas yra skausmas?“ pasirodymą grindžia Saulius Geniušas, užsibrėžęs skausmą apmąstyti būtent fenomenologiniu požiūriu.
Išgyventi pragare
Lietuvių kilmės amerikiečių dramaturgo ir poeto Vytauto Pliuros (1951–2011) eilėraščių rinkinys „Švelnumas pragare“, prakalbintas lietuviškai praėjus dvidešimčiai metų nuo jo pasirodymo originalo kalba, pirmiausia patraukia dėmesį dėl eilėraščių subjekto atvirumo. Tačiau tas atvirumas šiek tiek apgaulingas…
Skyrius iš poemos Waykitoia Wieszpatia
Giesmė apie apverstą pasaulio pabaigą ir einheriją Sovijų,
grįžtantį iš Šiaurės į gimtąjį Ventos kraštą
