Etiopų mišios

Savaime suprantama, tai labai represyvu.

Vyrai ir moterys, apsisupę skarom su vaivorykštiniais kraštais, atskirai.

Kairėj – smulkučių mumijų pulkas, jos pamaldesnės nei jie. Matai, visur panašiai, palinguokim galva (nelinguoju, toks posakis).

Vaikigaliai karstosi gotiškais suolais ir iš nuobodulio prašosi į tualetą.

Įsitaisau kampe, vienintelė viešnia iš šiaurės.

Ilsis kurhauzas, gydomieji šaltiniai prie Reino. Patogesni laikai numatyti turtingesnėms bendruomenėms.

Kilometrinės giesmės nepanašiom į nieką melodijom.

Suprantu „Christos“ ir dar „amen“ serijas po kiekvieno maldos sakinio; pirmai pradžiai gana, pirmai pabaigai.

Puola ant grindų kniūbsti, ir batus nusimovę kaip musulmonai; viduje krusteli istorikas.

Pagaliau praskleidė uždangą. Po vaivorykštiniu skėčiu, sausai skalambijant varpui, dalija komuniją.

Turėtų, pagal viską; neįžiūriu, prieiti nedrįstu.

Mes trokštam pataisyti pasaulį, laukiam šviesaus Libido artėjančių žingsnių.

O šitie juodaodžiai, afrikiečiai, pietiečiai, kaip čia reiktų teisingai – ką jie? kokie jų planai?

Ai, bet ką jie supranta, varguoliai.

Wiesbaden, 2022 birželis

Urtės Bimbaitės piešinys