LiteratūraKelionės

SAULIUS VASILIAUSKAS

Gyvename įdomiais laikais, arba Savaitė Italijos šiaurėje

  Sakoma, geriausia į Veneciją keliauti žiemą, kai turistų išvaikščiotas gatves apgaubia rūkas, patvinęs vanduo ir tyla. Josifas Brodskis buvo tokių vizitų mėgėjas ir čia nuo 1972-ųjų apsilankė 17 kartų. Tačiau ką daryti, jei tyčia ar netyčia mieste, suręstame ant pastolių virš pelkynų ir vandens, atsidūrei vasarą, kai siaurais takeliais slankioja šimtai vienkartinių užklydėlių, nuleidusių akis į popierinius ar mobiliuosius…

RŪTA DIRKSTIENĖ

Sakartvelas

  Kartais iš didelių kelionių prisimeni tik mažus dalykus, smulkmenas, regis, ir nevertas aprašyti… Ko neįmanoma įžodinti, įgarsinti, kas pasilieka. Žinau, užtenka vien prisiminimų, kad pasigamintų mano smegenyse vis nauji neuromediatorių pliūpsniai. Nukeliauji daugybę kilometrų, o atminties vertas jausmas užstringa kažkur padangėse (o gal padangtėje?), Gergečio bažnyčios, esančios Kazbeko papėdėje, debesyse… Tiksliau, ji net aukščiau už tuos debesis, kai į…

-gk-

Dukterie Jeruzale

  Už debesų sluoksnio, kad ir paties storiausio, tikrai yra saulė – kiekvienąkart su nuostaba tą prisimenu, kai skrendu. Kijevo oro uoste, prie vartų į Tel Avivą, pirmąkart išvydau daug ortodoksų – apsijuosę filakterijais, jie kalbėjo maldas, lankstėsi ir bučiavo Torą. Jaučiau, kad lėktuvas nenukris. Greta atsisėdo ukrainietė su pirmoku sūnumi. Maloni, familiari, smalsi. Viską pasakojo apie save. Iš pradžių…

EGLĖ MARIJA FRANK

Minsko laiko mašina

  Traukiny Vilnius–Minskas pasienio kontrolės spektaklis: uniformuotos pareigūnės lėlių makiažais tikrina bagažą, daugiausia – moterų, nes vyrai bagažo vežasi mažai. Visos paeiliui tupiamės šalia įvairių spalvų ir dydžių savo lagaminų, atidarome, visam vagonui išviešindamos jų vidų, it kokią pasąmonę, pareigūnės iš po dažytų vokų svajingai stebi tą gėdingą aktą, tiesa, per daug nesidomėdamos jų turiniu. Tupia šalia, padvelkdamos pudra ir…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Anykščių dienoraštis

  „Anykščių rezidencija“ – taip vadinasi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus sumanyta programa. Rašytojas savaitę buvoja Anykščiuose, dairosi po autentiškas ten gyvenusių rašytojų namų erdves, galbūt parašo ką nors įkvėpto tos vietos dvasios. Mums, rašytojams, taip pat naudinga susipažinti su lietuvių literatūros klasikų buitimi ir primirštomis biografijų detalėmis. Kartais, lankydami meno galerijas ir muziejus, jau geriau orientuojamės Vakarų…

SAULIUS VASILIAUSKAS

Patirti Barseloną

  „Atostogavote Barselonoje? Gal atsakysit į porą klausimų?“ – oro uoste užklumpa įkyri žurnalistė. Bičiulis, su kuriuo keliavome, atkerta: „Atleiskit, mes pavargę.“ Tik po to, jau atrakinęs buto duris, galvosiu, koks taiklus jo atsakymas, svarstysiu, kodėl trumpas keliones neretai užvaldo besaikis troškimas pamatyti ir patirti kuo daugiau, siekis keliauti (o ir gyventi) kuo efektyviau, pamirštant, ką reiškia į tikslą neorientuotas…

VYGANTAS VAREIKIS

Kas yra Kalifornija

  Iš Rytų į Vakarus. Amerika yra Vakarų, į kuriuos po to, kai 1848 metais stalius Jamesas Marshallas upėje prie Siera Nevados kalnų atrado aukso grynuolį, pradėjo plūsti nuotykių ieškotojai, kvintesencija. Toliau už Aukso Vartų nebėra nieko. Tik vandenynas ir saulėlydžiai, svajonės ir viltys. Vakarinė Amerikos pakrantė – tai ne tik saulės, kilometrų kilometrais besidriekiančių paplūdimių, puikaus vyno, „mąslių Kalifornijos…

LAURYNAS LATVIS

Kelionė į Lietuvą. Kaunas

Nei juokais, nei rimtai niekas negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl gatvėse taip mažai žmonių. Svarbiausia priežastis jau ir visuotinai įvardyta – tauta išsivažinėjo. Bet negi iš tiesų taip gausiai? Juk būdavo – eini Laisvės alėja ir žiūrėk, kad pečiu neužkliudytum kokio prašaliečio. Minios…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Karaliaučius

  Naujoji Vilnia beveik kaip ir Rusija – žmonės panašaus mentaliteto. Jeigu, apsikrovusi lagaminais, sėdi ant suoliuko ir lauki autobuso – gatvės šlavėjui būtinai prisireikia pašluoti po suolu – taip, kad kliudytų tavo kojas, gautų dėmesio. Kito laiko išlaukti negali, skuba. (Kur? Kur jie visi taip skuba?) Arba autobusuose, kur visi būna maksimaliai arti vienas kito, taip pat visu gražumu…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Mano Bergmano filmas

  Baltija kaip ežeras – rami, nebanguota, skalaujanti archipelagą – tokią mačiau pro viešbučio langą. Pasteliniai namai, jachtos, kurias piešdavau terapiškai, pavargusi nuo svetimos kalbos; akmeninė sala, į kurią visi eina žiūrėti gulbių lizdo; žuvėdrų, tarsi kačių, klyksmai. Mačiau, kaip vienas kiras nešėsi grobį nuo lauko kavinės staliuko. Karlskrunoje vyko festivalis „Knyga ir jūra“ – beveik nieko iš oficialiosios dalies…