LiteratūraKelionės

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Londono knygų mugė

  Visos knygų mugės panašios – tiek Leipcigo, tiek Paryžiaus, tiek Vilniaus, tiek Londono. Skiriasi nebent tuo, kad Londono knygų mugėje nenusipirksi… knygos. Jos funkcija – susitikti, parodyti, keistis kontaktais, sudaryti sandorius. Ir pats Londonas nelabai kuo skiriasi nuo Europos didmiesčių – nebe Dickenso laikai. Tik tiek, kad eismas priešinga kryptimi susuka galvą. Ir rozetės ne kaip pas žmones. Važiuodami…

ERNESTAS FLAKSAS

15 minučių Šiaurės

Šiaurėje antgamtinis pasaulis visados yra šalia – už parduotuvės, kelio ženklo, o naktiniuose miestuose – už šviestuvo metamos šviesos apskritimo. Norvegai uoliai bando jo žemėlapį perbraižyti per dienas ir naktis tiesdami kelius, kasdami tunelius ir sprogdindami kalnus.

MARIUS ABRAMAVIČIUS NEBOISIA

Beieškant Šahrazados

„Geriu tik porą kartų metuose per šventes, nerūkau, bet moteris labai myliu. Jos pačios pas mane ateina. Aš sėdžiu prie jūros, prieina prie manęs ir sako, gal galėtumėt kremu nuo saulės man nugarą patepti. Negaliu atsisakyti.“

VYGANTAS VAREIKIS

Mano Švedija

Atšiaurus klimatas ir Arkties artumas, jūriniai vėjai, akmenuotos ir nederlingos pietų Švedijos žemės, sunkios sąlygos žemdirbystei suformavo švedų charakterio bruožus. Žmonės turi padėti vieni kitiems. Nors gatvės mažesniuose miestuose ištuštėja pasibaigus darbo dienai, o šventadieniais gali sutikti retus praeivius, tarpusavio santykių nuoširdumas nėra vien paprasta kaukė.

AISTĖ VEVERSKYTĖ

Kijevo mozaika

Kijevas mėgsta ūsus ir barzdas. Juos užsiauginę šventikai, paveikslų kazokai, draugiškų respublikų turistai, sutikti hipsteriai, pretenzingi brangių barbershopų kirpėjai ir jų lankytojai. Vešlius ūsus ir neprastą kaltūną turėjo geraširdis brodiaga, kuris šimtąkart per dieną trainiodavosi išnuomoto būsto kieme.

RŪTA JAKUTYTĖ

Buda šen, Buda ten, arba Dienos Pietryčių Azijoje

Anksčiau maniau, kad kelionės kaip koks tūkstantmečių senumo šventasis raštas gali pateikti atsakymus į visus klausimus, net tuos, kurių nesugalvojau užduoti, todėl tą stūmimąsi iš taško A į tašką B visada labai vertinau. Net nežinau, nuo kada kelionę galima traktuoti kaip prasidėjusią, sunku apibrėžti visą šį procesą, dažnai net jau kelyje dar nesijaučiu kur nors judanti, ir smegenys nusileidžia tik…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Lvovas

Lvovas labai gražus, vakarietiškas. Kaip buvęs Vilnius – maždaug prieš dvidešimtmetį dingęs Vilnius. Senamiesčio namų fasadai dar apšiurę, neišblizginti verslo…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Bulvaruose šviesu

  Paryžius, banalusis meilės miestas, – Senos tiltų turėklai, kaip ir čia, apkarstyti vedybinėmis spynomis. Svarstau, ką imti į lėktuvą – Solveigos Daugirdaitės knygą apie Sartre’ą ir Beauvoir ar antikvarinį vertimą – sentimentalų kažkokio prancūzo romaną. Pasiimu sunkų kelionių po Prancūziją vadovą, kurio mažai prireiks, bet lėktuve sunku susikaupti skaityti ką nors kita. Kelionės naudingos tuo, kad kaskart prieš skrydį…

MARIUS ABRAMAVIČIUS NEBOISIA

Iranas – kita Mėnulio pusė

Iš netrukus pasirodysiančios knygos   Svečiuose. Privatus gyvenimas   Šventės. Viskas Irane taip pat kaip ir visame pasaulyje. Ir televizijos laidos panašaus stiliaus kaip „Klausimėlis“, ir per radiją atsitiktiniam klausytojui užduodami kvaili klausimai, ir juokingų atsitikimų reportažai, viskas, kaip būdinga žmonėms: vyrai nori moterų, moterys – vyrų, o kas iš to išeina, kai toks nuolatinis valdžios spaudimas ir kontrolė, tai…

VAIVA GRAINYTĖ

Vienos ranka

Į Vieną išvykau tą dieną, kai euras – daugelio manymu, šėtonas – visų piniginėse tapo viršininku. Grįžau, nusileidau tiesiai į krienų tyrę, šalto ir pilko balandžio lizdą…