LiteratūraKelionės
Lėlių namai Lisabonoje
Svarbiausios čia lėlės, užėmusios kitus šešis kambarius. Aklinai uždangstytais langais, jie sausakimšai prigrūsti. Lėlės žiūri iš didžiulių senų komodų stiklinėmis durimis, jos susodintos ant fotelių, sofų ir stalų, guli lovose, jų kojų, rankų ir galvų prikrautos lentynos. Lėlės kūdikiai, senos lėlės, gražios ir negražios, visų lyčių, sulaužytos ir sveikos, nuogos ir aprengtos.
Iš bloknoto (24)
Sumaniau dviem paroms blokštis į Telšius, pasižiūrėti, kaip gyvuoja žemaičių sostinė, kurioje esu buvusi kone prieš septyniasdešimt metų, dar mokinė.
Trumpa pažintis su gražiąja Mijako sala
…mijakų kalba yra geriausiai skaitmenizuota po okinavų kalbos, yra bent vienas mijakiškai dainuojantis populiarus dainininkas, teko girdėti apie gerai kalbą išmokusį užsienietį. Vis dėlto ir čia jai tenka kovoti su laiku, kuris visoms Riūkiū kalboms yra negailestingiausias, kai vietiniai vis dar sprendžia – išsaugoti ar pamiršti.
Ko vatą minam į batą, arba Psichologinis dienoraštis iš Tekančios Saulės šalies
Rugpjūtis yra geriausias mėnuo askezei Japonijos senojoje sostinėje Kiote, šalia kurios šiuo metu gyvenu. Karštis, sunkiai pakeliamas šiauriečiams, ragina susilaikyti nuo aktyvaus laisvo laiko leidimo lauke bent jau iki saulės laidos.
Ryga yra kitokia
Rygoje pajunti stilių. Miestietišką stilių, kurio taip trūksta provincialiai Lietuvos sostinei Vilniui. Ir ne tik dėl Hanzos tradicijos, įspūdingų senamiesčio bažnyčių, art nouveau ir kitų architektūrinių objektų specifikos. Miestietiškumas yra miestietiškų erdvių ir stilistikos kūrimas.
Liepoja – miestas, kuriame gimsta sapnai
Būna, atvažiavusi į dar niekada nelankytą miestą, pasijuntu lyg čia jau kažkada buvusi. Atpažįstu gatvių piešinį, pastatus ir kiemus, galiu nupasakoti, kur baigiasi senais akmenimis grįsti akligatviai. Vadinu juos sapnų miestais – po juos periodiškai keliauju miegodama, o po to tiesiog pamirštu – iki tol, kol atsiduriu realybėje, net nesvarbu, kuriame pasaulio krašte jie būtų. Tokie miestai nebūtinai turi…
Tanžeras su Paulu Bowlesu
Prieš išvykdamas iš Tanžero, užėjau į „Hótel el Muniria“, kuriame Williamas S. Burroughsas rašė „Nuogus pusryčius“ ir kuriame buvo apsistoję jo aplankyti atvykę Jackas Kerouacas ir Allenas Ginsbergas. Dabar čia švarus ir jaukus šeimos pensionas.
Gyvename įdomiais laikais, arba Savaitė Italijos šiaurėje
Sakoma, geriausia į Veneciją keliauti žiemą, kai turistų išvaikščiotas gatves apgaubia rūkas, patvinęs vanduo ir tyla. Josifas Brodskis buvo tokių vizitų mėgėjas ir čia nuo 1972-ųjų apsilankė 17 kartų. Tačiau ką daryti, jei tyčia ar netyčia mieste, suręstame ant pastolių virš pelkynų ir vandens, atsidūrei vasarą, kai siaurais takeliais slankioja šimtai vienkartinių užklydėlių, nuleidusių akis į popierinius ar mobiliuosius…
Sakartvelas
Kartais iš didelių kelionių prisimeni tik mažus dalykus, smulkmenas, regis, ir nevertas aprašyti… Ko neįmanoma įžodinti, įgarsinti, kas pasilieka. Žinau, užtenka vien prisiminimų, kad pasigamintų mano smegenyse vis nauji neuromediatorių pliūpsniai. Nukeliauji daugybę kilometrų, o atminties vertas jausmas užstringa kažkur padangėse (o gal padangtėje?), Gergečio bažnyčios, esančios Kazbeko papėdėje, debesyse… Tiksliau, ji net aukščiau už tuos debesis, kai į…
Dukterie Jeruzale
Už debesų sluoksnio, kad ir paties storiausio, tikrai yra saulė – kiekvienąkart su nuostaba tą prisimenu, kai skrendu. Kijevo oro uoste, prie vartų į Tel Avivą, pirmąkart išvydau daug ortodoksų – apsijuosę filakterijais, jie kalbėjo maldas, lankstėsi ir bučiavo Torą. Jaučiau, kad lėktuvas nenukris. Greta atsisėdo ukrainietė su pirmoku sūnumi. Maloni, familiari, smalsi. Viską pasakojo apie save. Iš pradžių…
