LiteratūraKelionės

VYGANTAS VAREIKIS

Kas yra Kalifornija

  Iš Rytų į Vakarus. Amerika yra Vakarų, į kuriuos po to, kai 1848 metais stalius Jamesas Marshallas upėje prie Siera Nevados kalnų atrado aukso grynuolį, pradėjo plūsti nuotykių ieškotojai, kvintesencija. Toliau už Aukso Vartų nebėra nieko. Tik vandenynas ir saulėlydžiai, svajonės ir viltys. Vakarinė Amerikos pakrantė – tai ne tik saulės, kilometrų kilometrais besidriekiančių paplūdimių, puikaus vyno, „mąslių Kalifornijos…

LAURYNAS LATVIS

Kelionė į Lietuvą. Kaunas

Nei juokais, nei rimtai niekas negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl gatvėse taip mažai žmonių. Svarbiausia priežastis jau ir visuotinai įvardyta – tauta išsivažinėjo. Bet negi iš tiesų taip gausiai? Juk būdavo – eini Laisvės alėja ir žiūrėk, kad pečiu neužkliudytum kokio prašaliečio. Minios…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Karaliaučius

  Naujoji Vilnia beveik kaip ir Rusija – žmonės panašaus mentaliteto. Jeigu, apsikrovusi lagaminais, sėdi ant suoliuko ir lauki autobuso – gatvės šlavėjui būtinai prisireikia pašluoti po suolu – taip, kad kliudytų tavo kojas, gautų dėmesio. Kito laiko išlaukti negali, skuba. (Kur? Kur jie visi taip skuba?) Arba autobusuose, kur visi būna maksimaliai arti vienas kito, taip pat visu gražumu…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Mano Bergmano filmas

  Baltija kaip ežeras – rami, nebanguota, skalaujanti archipelagą – tokią mačiau pro viešbučio langą. Pasteliniai namai, jachtos, kurias piešdavau terapiškai, pavargusi nuo svetimos kalbos; akmeninė sala, į kurią visi eina žiūrėti gulbių lizdo; žuvėdrų, tarsi kačių, klyksmai. Mačiau, kaip vienas kiras nešėsi grobį nuo lauko kavinės staliuko. Karlskrunoje vyko festivalis „Knyga ir jūra“ – beveik nieko iš oficialiosios dalies…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Londono knygų mugė

  Visos knygų mugės panašios – tiek Leipcigo, tiek Paryžiaus, tiek Vilniaus, tiek Londono. Skiriasi nebent tuo, kad Londono knygų mugėje nenusipirksi… knygos. Jos funkcija – susitikti, parodyti, keistis kontaktais, sudaryti sandorius. Ir pats Londonas nelabai kuo skiriasi nuo Europos didmiesčių – nebe Dickenso laikai. Tik tiek, kad eismas priešinga kryptimi susuka galvą. Ir rozetės ne kaip pas žmones. Važiuodami…

ERNESTAS FLAKSAS

15 minučių Šiaurės

Šiaurėje antgamtinis pasaulis visados yra šalia – už parduotuvės, kelio ženklo, o naktiniuose miestuose – už šviestuvo metamos šviesos apskritimo. Norvegai uoliai bando jo žemėlapį perbraižyti per dienas ir naktis tiesdami kelius, kasdami tunelius ir sprogdindami kalnus.

MARIUS ABRAMAVIČIUS NEBOISIA

Beieškant Šahrazados

„Geriu tik porą kartų metuose per šventes, nerūkau, bet moteris labai myliu. Jos pačios pas mane ateina. Aš sėdžiu prie jūros, prieina prie manęs ir sako, gal galėtumėt kremu nuo saulės man nugarą patepti. Negaliu atsisakyti.“

VYGANTAS VAREIKIS

Mano Švedija

Atšiaurus klimatas ir Arkties artumas, jūriniai vėjai, akmenuotos ir nederlingos pietų Švedijos žemės, sunkios sąlygos žemdirbystei suformavo švedų charakterio bruožus. Žmonės turi padėti vieni kitiems. Nors gatvės mažesniuose miestuose ištuštėja pasibaigus darbo dienai, o šventadieniais gali sutikti retus praeivius, tarpusavio santykių nuoširdumas nėra vien paprasta kaukė.

AISTĖ VEVERSKYTĖ

Kijevo mozaika

Kijevas mėgsta ūsus ir barzdas. Juos užsiauginę šventikai, paveikslų kazokai, draugiškų respublikų turistai, sutikti hipsteriai, pretenzingi brangių barbershopų kirpėjai ir jų lankytojai. Vešlius ūsus ir neprastą kaltūną turėjo geraširdis brodiaga, kuris šimtąkart per dieną trainiodavosi išnuomoto būsto kieme.

RŪTA JAKUTYTĖ

Buda šen, Buda ten, arba Dienos Pietryčių Azijoje

Anksčiau maniau, kad kelionės kaip koks tūkstantmečių senumo šventasis raštas gali pateikti atsakymus į visus klausimus, net tuos, kurių nesugalvojau užduoti, todėl tą stūmimąsi iš taško A į tašką B visada labai vertinau. Net nežinau, nuo kada kelionę galima traktuoti kaip prasidėjusią, sunku apibrėžti visą šį procesą, dažnai net jau kelyje dar nesijaučiu kur nors judanti, ir smegenys nusileidžia tik…