LiteratūraEsė

Visi laiškai – žirafos

KĘSTUTIS NAVAKAS Labas, amazone, anam laiške kreipeis į mane grafe, kas prisimerkus atrodo kaip giraffe, tad mums tinka. Įprasta šio žodžio prasme tinka mažiau, nors mano prosenelė žaidė labai jau ten didelę grafienę, grįžusi į Lietuvą čia visus ant blakstienų statė, o buvo viso labo paskutiniosios Rusijos caraitės Marijos siuvėja. Mano močiutė – kita nepranokstama grafienė – net sovietmečiu sugebėjo…

Ar Einsteinas svarbus mūsų kūrybai?

ONA KUBILIŪNIENĖ Tūlas ironiškai pasakys: „Didelis čia daiktas reliatyvumo teorija ir jos kūrimo istorija.“ Neskubėkime daryti išvadų. „Mūsų daržui ir mūsų pupoms“ reliatyvumo teorijos tikriausiai neprireiks, tačiau žinios apie mąstomojo modelio keitimą jos kūrimo procese gali būti naudingos bet kokiai mūsų kūrybai. Juk triūsdami kasdien savo „darže“ įprastais būdais iš savo „pupų“ sudedame daugybę dėlionių – tradicinių kūrinių variantų.

Sąmyšis utopijoje: menininkų genocidas

DUBLINIETIS Išjungti rampos šviesas ir leisti žmogui gėrėtis žvaigždėmis. G. K. Chestertonas Gyventi nėra labai sudėtinga. Jeigu nori myžti, tai eini į tualetą ir myži, o jei nėra tualeto, ieškai kokių krūmų arba galiausiai myži vidury lauko. Tačiau sociologai, filosofai, religijotyrininkai ir krūva kitų mokslo šakų atstovų vis tiek nenuilstamai ieško priežasčių, dėl kurių Paprastas žmogus myža.

Kaštonų pardavėjais gimstama

LAURA ŠVEDAITĖ Lisabona – tolerancijos miestas. Šitaip parašyta ant sienos. Ten pat galima rasti ir daugiau užrašų. Filho da puta. Casa okupa. Amo-te Tiago. Merda. Merda. Merda. Kaip tik po vienu „Merda“ stovi raudonplaukė kaštonų pardavėja. Jos veidas, ramus, kiek išblyškęs, protarpiais vis išnyra iš pilko dūmų kamuolio.

Visi laiškai – žirafos

AKVILĖ ŽILIONYTĖ Labas, grafe, sapnu mane išvadinai, o aš toks kūnas ir kraujas, ir duona, ir vynas, tiek venų ir kraujagyslių turiu ir taip teigiu gyvenimą, kad galiu dar tūkstančiams žmonių kirsti kaip koks dalgis per strėnas, mirtinai, o paskui duoti valgyt savo kūno ir gert savo kraujo, kaip gyvybės vandens. Yra tokių, kurie nedaro nei jokio run, nei jokio…

Moteris vyrišku vardu

TOMAS VAISETA Jei jau Gavelis išvadino Gedimino bokštą buku falu, tai kalnas, aplink kurį vyniojasi visas Graco miestas, tikrai panašus į klitorį. Išbrinkusį klitorį. Austrai jį vadina Schlossbergu. Didžiojo ketvirtadienio vakarą jo viršūnėje mušė varpai, tad nesunkiai galėjai įsivaizduoti, kad tai – virpėjimas iš susijaudinimo. Ding. Ding. Ding. Aplink spiečiasi šakumas raudončerpiais stogais. Tik viena vieta akiplėšiškai juoduoja. Bet čia…

Visi laiškai – žirafos

KĘSTUTIS NAVAKAS Labas, sapne, šio žodžio šerdyje glūdintis graikiško skambesio priebalsių derinys pn – itin sapniškas. Ir dėl to, kad kažkoks negyvenimiškas, buityje nepravartus, ir dėl to, kad miego dievas Hipnas turi tą pačią šerdį. Lašo kirtis į skardą. Pnnn. Kai rašai, kad sapnai tau paveikesni už knygas, galvoju apie sapnų autorystę. Ar esame jų (bendra)autoriai. Nes kartais sapnai kartojasi,…

Kovo devynioliktosios Druskininkų bliuzas

GINTARAS BLEIZGYS Tai įvyko kovo devynioliktą dieną. Tai neįvyko. Įvyko ne tai, o įvyko kovo devyniolikta diena. Ir netgi dar kitaip. Ta diena neįvyko. Ji dar vyko. Ji dar beveik tik prasidėjo. Tai buvo Druskininkai. Ir ten buvau aš. – – Visos antys buvo išlipusios iš Nemuno, nes ledo lytys labai pokšėjo, grasindamos sutraiškyti visa, kas lieka vandenyje. Antys turškėsi…

Visi laiškai – žirafos

AKVILĖ ŽILIONYTĖ Labas, npl, tu galvoji apie mane kaip apie tekstą, o aš galvoju – siūlai siūlai, susivykit, siūlo galo nepalikit, visi čia kaip pamišę dėl siūlo galo leitmotyvo – viską narplioja ir išraizgo, o man patinka raizgalynės. Bepigu tau galvoti apie mane kaip apie tekstą. Aš apie tave galvoju kaip apie šokėją, nes pas mane atsiradai kaip šokėjas.

Naujasis literatūrinis herojus

VASILIJ KOLTAŠOV Ko nėra autoriuje, to negali būti ir jo kūrinyje. Tačiau tai, ko dar nėra visuomenėje, jau galima rasti literatūroje. Siekis patvirtinti šį teiginį mane vėl privertė griebtis plunksnos ir parašyti naują romaną, kurio įvykiai perkelti tolimon praeitin. Tačiau apie šią knygą nekalbėsiu. Kur kas svarbiau išryškinti bendrus šiuolaikinės literatūros bruožus, juos išnagrinėti ir suvokti: kur link verta judėti?…