MenaiDailė
Moteris nedingo!
…Ingos Dingos parodoje radau religingą moterį kolekcininkę, saugančią kultūrinę ir istorinę atmintį, geidžiančią įminti prigimties paslaptis, prisijaukinti laikinumą ir sutramdyti save („Sutramdymas“, 2025).
Arčiau šaknų
Dėl osmosinio slėgio vanduo su ištirpusiomis maisto medžiagomis iš šaknų pakyla iki augalų viršūnių. Osmosas taip pat yra procesas, kurio metu idėjos, žinios ir kita informacija įrašoma į atmintį be sąmoningų pastangų.
Tamsos gyventojai renkasi!
Mindaugo Pupelio parodoje „Patamsyje“ žiūrovas pakviečiamas ne tiek į makabrišką viziją, kiek į vidinį kraštovaizdį, kur sutemos tampa sąlyga regėti. Tamsa čia nėra nei grėsmė, nei įtampos šaltinis – tai erdvė, kurioje ima rastis trapus ryšio ilgesys…
Galiausiai visi monstrai yra mūsų tolimi giminaičiai
Fikcinė novelės situacija keistu būdu primena tai, ką išgyvenau lankydamasi Felicios Honkasalo ir Samo Williamso parodoje „Nemylimi“, veikusioje galerijoje „Atletika“ iki gegužės 17 d. Čia pagrindinį vaidmenį atliko piktžolės figūra – kultūrinės nemeilės, atmetimo, nepakviesto augimo simbolis. Paroda kalbėjo apie tuos, kuriems nėra vietos tvarkingose sistemose…
„Spiečius“: kaip atskirybė tampa bendrybe
Parodos spiečius – tai ne a. a. Andriaus Grigalaičio širšių lizdas ar istorijos apie bites ir žvaigždynus. „Spiečius“ – tai septynių menininkų idėjų išcentravimas konkrečioje erdvėje, konkrečiu laiku. Meno artefaktų santalka Šlapelių namuose-muziejuje.
Kasdienybė virtualioje vaizdinijoje, arba Laisvos mintys apie fotonaratyvo nelaisvę
Parodoje man svarbu fotografijų sekos ir eilės, kurios primena srauto vaizdinius ir pačios yra sraute.
Tykus grožis
Būna meno kūrinių, nuo pirmo žvilgsnio, kadro, pastraipos, frazės, akordo apdovanojančių. Įsisriegiančių į saulės rezginį, tarpstančių jame ne dieną ir ne dvi, įvykdančių mažą iniciaciją. Tai ir yra tikrasis meno stebuklas: ne tik praturtinti vienokia ar kitokia patirtimi, bet ir kažką sukrutinti sieloje, perkeisti tavy. Pavadinti meno kūrinį gražiu yra vienas nekalčiausių nusikaltimų. Vis dėlto – drįsčiau teigti, kad egzistuoja…
Bestiariumas Belfaste
Reikėjo atvažiuoti į Belfastą, „Titaniko“ gimtinę, kad suprasčiau, kaip giliai Laisvydės Šalčiūtės personažai skendi skaitmeninių vaizdų vandenyne. Kokios titaniškos menininkės pastangos prakošti pro banginio ūsus tą keistų personažų, prietaisų, gyvūnų ir rastų daiktų srautą ir sukurti savo kreivų veidrodžių karalystę. Reikėjo atsidurti Belfasto queer meno festivalyje „Outburst“, kad įsitikinčiau Laisvydės kuriamų hibridinių herojų kreivumu, keistumu ir karnavališkumu – šitas…
Ante litteram
Rugsėjo 20 d. šiuolaikinio meno galerijoje „The Room“ atverta menininko abstrakcionisto Eugenijaus Antano Cukermano paroda „Foto“. Autorius, nuo pat ankstyvųjų kūrinių išsiskyręs avangardiškumu, debiutuoja fotografijos srityje. Suformuotoje ekspozicijoje demonstruojamos dvi nespalvotų fotografijų serijos, atliepiančios universalią gamtos ir kultūros priešpriešą: kairėje išdėstyta „Pelkė“, dešinėje – „Fabrikas“. Nors kadruose užfiksuotos vietos nėra tiksliai įvardijamos, parodos erdvėje esantys užrašai teigia, kad matoma…
Įprasti dirgikliai, neliečiamos žaizdos
XVIII tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė Kauno paveikslų galerijoje
