MenaiDailė
Pasižvalgius po Meškaitytės ir Piekuro peizažus
Puiku, kad Nacionalinėje dailės galerijoje įvyko Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažų paroda „Neįprastai daug šakelių“, kuruota Eglės Juocevičiūtės ir Rugilės Rožėnės. Regis, šitaip buvo prisidėta tarsi iš naujo aktualizuojant peizažą kaip atskirą visavertį moderniosios realybės dėmenį: šiuo metu tai populiaru aplinkosaugos ir antropoceno tyrimų kontekstuose…
Ribos
Įspūdžiai po apsilankymo Vlado Urbanavičiaus parodoje „Tarp struktūrų“ (AV17) galerijoje
Brėkštančio pavasario belaukiant
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune 2025 m. lapkričio 14 d. atidaryta Rūtos Katiliūtės (g. 1944) paroda „Atmosfera“, kuruojama Nijolės Nevčesauskienės, veikia ne tik kaip retrospektyvinis pristatymas, bet ir kaip kvietimas į tapybos erdvę, kurioje laikas ir atmintis teka ne tiesia linija.
Simonės Brillarelli „W. I. P.“
[Malvina Jelinskaitė:] Simonės Brillarelli paroda-projektas Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje kaip tik yra proga vykstančius procesus stebėti iš menininko perspektyvos. Reziduodamas Vilniuje, jis kuria tiesiogiai ir mes galime tai matyti, patirti. Brillarelli performatyvumas iš esmės yra refleksyvus aktas: stebėdamas aplinką ir save, jis dar ir dar kartą išgyvena savo asmeninį laiką, detalizuoja praeities įvykius dabartyje.
Prieš užsklandą
Gamtos abejingumas žmoniją ištinkantiems sunkumams visada stulbina. Kad ir dabar: ruduo, nepaisydamas nestabilios politinės padėties, protestų ir streikų, gresiančių, prasidedančių ir tebevykstančių karų ir kitų kataklizmų, – tiesiog nepadoriai gražus. „Balansuoju ant gamtos sukelto linijų srauto. Linijos tankėja. Slystu į mito pasaulį“, – rašo Eglė Kuckaitė savo parodos „Meteorai Kalne Čiaudo“ (architektė Rūta Bagdzevičiūtė, dizainerė Agnė Lasinskienė)…
Prieglobstis atminties benamiams
Šį straipsnį režisuoja sutapimas. Prospekto galerijoje atidaryta Donato Stankevičiaus fotografijų paroda „Legendinė praeitis“. Ta praeitis – jo vaikystė, prabėgusi devyniasdešimtiniais. Jos atmintis. Ištraukta ne iš fotografijų – iš galvos. Išgalvota – todėl ir legendinė. Nors visiškai tikra.
Reflektuojantys peizažai?
Parašyti apie Arvydo Baltrūno tapybos parodą LDS projektų erdvėje, kurią kuravo Rita Mikučionytė, įkvėpė kūrinių siužetai. Pastebėjusi, kad drobėse nėra objektų ir figūratyvinių mįslių, atsikvėpiau, ėmiau gilintis į spalvų dermes, potėpių raišką.
Šviesos raštai. Viktorijos Daujotytės portretai
Algimantas Aleksandravičius – portreto maestro. Viktorija Daujotytė – žodžio meistrė. Abu šiek tiek šamanai. Pradeda atsargiai, tyliai – o vis tiek atsiranda ne tik akademinės, bet ir burtų knygos. Stebuklingi paveikslai.
Kai liūtas spinduliuoja kačiukišką meilumą
Leo Ray „Atminties dėžė“ – paroda GODÒ galerijoje, veikusi nuo rugsėjo 4 iki spalio 2 d. Prieš pradėdamas platesnę apžvalgą pabambėsiu, kad man nepatiko pažodinis parodos pavadinimo vertimas iš anglų „Memory Box“. Manding, labiau tiktų „Prisiminimų dėžutė“, bet galbūt aš kažko nežinau.
Partitūra berankiam dirigentui
Galerijoje AV17 nuo rugsėjo 5 iki spalio 9 d. veikė Mindaugo Šnipo skulptūros paroda iškalbingu pavadinimu „Skulptūros“.
