Filosofija

De Sade’as. Įvadas į perversijos etiką

JURGIS VININGAS Pradėti skaityti de Sade’ą mokyklos suole dažniausiai paskatina vien faktas, kad jo tekstai niekada neatsidurtų literatūros vadovėliuose. Tačiau greitai imi suprasti, kad mokykla – sadistiška institucija, ir jei de Sade’o tekstams kur ir vieta, tai visų pirma – mokyklos vadovėliuose. Pagaliau juk „Filosofija buduare“ – edukacinis veikalas. Institucija per se yra sadistiška – mokykla, bažnyčia, teismas, bankas –…

Apie baimę

JIDDU KRISHNAMURTI Išsivaduoti iš baimės Ar įmanoma protui visiškai atsikratyti baimės? Bet kokia baimė kuria iliuzijas; ji drumsčia protą, jį sekina. Ten, kur egzistuoja baimė, aišku, negali būti laisvės, o kur nėra laisvės, negali būti ir meilės. Tačiau dauguma mūsų esame persekiojami vienokios ar kitokios baimės: tamsos baimės, visuomenės nuomonės baimės

Dievas anapus Dievo duoties

AUGUSTINAS DAINYS Šioje esė kalbama apie Dievą, tačiau taip, kaip tai daro filosofai, o ne teologai.

„An­ge­lo­fi­lų“ pa­raš­tės,

ar­ba Kaip ra­šo­mas fi­lo­so­fi­nis ro­ma­nas AU­GUS­TI­NAS DAI­NYS Sė­dė­da­mas Vil­niaus oro uos­te ir lauk­da­mas lėk­tu­vo, ku­riuo ga­lė­čiau nu­si­gau­ti į Bar­se­lo­ną, ne­ti­kė­tai su­si­mąs­čiau, kad gy­ve­ni­mas yra ke­lio­nė, ku­rio­je mes įgy­ven­di­na­me sa­vo pa­šau­ki­mą ir gy­ve­ni­mo už­da­vi­nį

Fi­lo­so­fi­jos šikš­nos­par­niai

(ir apie li­be­ra­liz­mą) ALEK­SANDR PIA­TI­GORS­KIJ Šie pa­mąs­ty­mai ne apie An­gli­ją ir ne apie Lon­do­ną. Bet jie iš Lon­do­no. Ir tai la­bai svar­bu, nes nė­ra tas pats, iš kur mąs­to­ma, ypač kal­bant apie to­kį ne­aiš­kų ir abst­rak­tų da­ly­ką kaip fi­lo­so­fi­ja.

Po­sū­kis ma­te­ria­lis­ti­nės te­olo­gi­jos link

PAULIUS KUKIS [...] va­di­na­si, pa­ti gy­vy­bė, bė­gan­ti nuo to, kas jai prie­šin­ga, bū­ti­nai jun­ta sa­ve. Šv. Au­gus­ti­nas Ro­meo Cas­tel­luc­ci spek­tak­lis „Apie Die­vo Sū­naus vei­do kon­cep­ci­ją“ yra. Nuo to čia ir pra­dė­si­me. Tuo, de­ja, ir pa­baig­si­me.

Biopolitika ir tai, kas anapus jos

THO­MAS LEM­KE Vienos Foucault sąvokos likimas

Žmogaus vaizdiniai istorijoje

AUGUSTINAS DAINYS Žmo­ni­jos at­min­tis sie­kia ke­lis tūks­tant­me­čius, ta­čiau per vi­są tą lai­ką jos sa­vęs su­vo­ki­mo vaiz­di­niai kei­tė­si. Pa­grin­di­nį skir­tu­mą tarp se­no­jo ir da­bar­ti­nio žmo­gaus bū­tų ga­li­ma nu­brėž­ti tvir­ti­nant, kad il­gai vy­ra­vo du­a­lis­ti­nis žmo­gaus su­pra­ti­mas.

Laudatio Audronei Žukauskaitei

RUSLANAS BARANOVAS Įsivaizduokite, kad pasaulio istorijoje kažkas įvyko. Kažkas, kas yra dabar, šiandien ir ko dar nebuvo vakar. „Įvykis“. „Įvykis“, jei tai nėra žodis, kurį visa Vakarų filosofija siekė nuslėpti, išbraukti, nutrinti, subordinuoti tariamai tobulai ir begalinei esačiai

Apie ironiją: filosofijos ir poezijos susitikimas

IGNAS ŠATKAUSKAS Atskleisti meną ir paslėpti menininką yra meno tikslas. Oscar Wilde Įžvalgiausiųjų mąstytojų – Platono, Søreno Kierkegaard’o, iš dalies – Friedricho Nietzschės, taip pat ir Vosyliaus Sezemano – raštuose Sokratas pristatomas kaip dorybės (ne)išmokantis, baigtinio žinojimo (ne)duodantis filosofas.