Filosofija

BENEDIKTAS GELŪNAS

Apie politinę autonomiją ir terorizmą su Corneliumi Castoriadžiu

Autonomija. Vienos sąvokos apmąstymas yra Castoriadžio politinės minties ašis. Jei nekalbama apie autonomiją, tada išvis nekalbama apie politiką…

AUGUSTINAS DAINYS

Predestinacija ir laisvė

Predestinacijos, arba iš anksto nulemto likimo, ir laisvės santykio problema rodo, kaip Vakarų istorijoje klojosi vienas ant kito hebrajų ir graikų paveldas kurdamas krikščionišką tapatybę. Mes žinome, kad krikščionys iš hebrajų paveldėjo Dievą…

MARTYNAS BALDAUSKAS

Tiesos likimas barbarybės viešpatavimo sąlygomis

Šiomis dienomis mūsų jau neturėtų stebinti, kad viešoji erdvė darosi vis atviresnė nuomonių įvairovei, o pliuralistinis įvairovės imperatyvas svarbesnis už tokį mąstymo būdą, kuris priartintų mus prie tiesos ar savo susiaurinta prasme bent leistų nepasiklysti gausėjančios informacijos džiunglėse. Be abejonės, laisvė išsakyti žodį yra vienas didžiausių šiandieninės demokratijos nuopelnų. Teisė laisvai reikšti mintis – pamatinė demokratijos prielaida, tačiau, sukūrus jai…

AUGUSTINAS DAINYS

Kas yra tiesa?

pilotasmmm

Žinome vieną galingą Vakarų kultūros archetipą apie tiesą. Tai Romos prokuratoriaus Poncijaus Piloto klausimas Jėzui Kristui: „Kas yra tiesa?“ (Jn 18, 38) Šis klausimas galutinai išskyrė Jėzų ir Romos valdžią. Ką į jį galėjo atsakyti Jėzus, monoteizmą išpažįstantis Palestinos gyventojas? Tiesa yra tai, kad Dievas yra Jo Tėvas, kad Jėzus žmonėms neša gerąją naujieną, kuri juos išlaisvins. Jo tiesa, kitaip…

AUGUSTINAS DAINYS

Gyvenimo meistro sielos ramybė

Dalios Kavaliauskaites nuotrauka_m

Tradicinį filosofą vadiname herojiškuoju filosofu. Jo didysis žygdarbis – anapusybės laimėjimas ir šio pasaulio nuvertinimas. Tad herojiškieji filosofai ilgą laiką bėgo nuo šio pasaulio, nuo mūsų daiktinės padėties ir siekė laimėti anapusybę. Herojiškasis filosofas, nesvarbu – Platonas, Plotinas ar ankstyvosios Bažnyčios tėvas, paprastai stengiasi atmesti šį pasaulį. Savo gyvenamojo meto dalykus jie siekė įveikti dėl kito pasaulio, anapusybės, dieviškosios transcendencijos.…

JUSTINAS ŽALYS

Laudatio prof. Ritai Šerpytytei

Prof. habil. dr. Rita Šerpytytė buvo apdovanota Vilniaus universiteto Filosofijos studentų mokslinės draugijos Filosofinės bulvės apdovanojimu už reikšmingiausią indėlį į Lietuvos filosofiją 2013 metais. Filosofei pagerbti tradiciškai buvo skaitomas laudatio.   Ką jau ką, bet vieną dalyką mokydamiesi pas gerbiamą profesorę Ritą Šerpytytę išmokome ne vienas: apsibrėžti teritoriją, t. y. nusakyti locus, iš kurio kalbama. Koks yra šio laudatio, šio…

AUGUSTINAS DAINYS

Meilė ir žmogaus vieta pasaulyje

2013m.Egle Sakalyte. industrinis sauletekis_m

Dabartinio žmogaus didžioji fantazija apie meilę – mylėti nesusižeidžiant. Kaip kava be kofeino, alus be alkoholio ar pyragaitis be cukraus, taip psichologiškai saugi meilė užtikrina šiandieninio žmogaus rūpinimąsi sveiku gyvenimo būdu – tiek kūnišku, tiek psichologiniu. Prancūzų filosofas Alainas Badiou rašė, kad šiais laikais Paryžiuje pažinčių tarnybų reklaminiuose plakatuose sakoma: „Mylėk nekrisdamas į meilę.“ Prancūziškas ir angliškas pasakymai tomber amoureux…

MERAB MAMARDAŠVILI

Šiuolaikinės Europos filosofijos apžvalga

|Pabaiga. Pradžia Nr. 10.| Negana to, kad mums sunku suvokti šį faktą, kurio mąstymas ir yra šiuolaikinės kultūros ypatybė, reikia atsižvelgti į dar vieną sunkumą, būtent tai, kad kiti, neideologiniai, socialiniai procesai gali paversti ideologinį elementą visuotiniu. Antai minėtų amorfinių socialinių struktūrų atveju ideologija gali pretenduoti į tai, kad greta jos nebūtų nieko, nebūtų mokslo, nebūtų filosofijos arba, pasak Marxo,…

MERAB MAMARDAŠVILI

Šiuolaikinės Europos filosofijos apžvalga

Paskaitų ciklą Очерк современной европейской философии Merabas Mamardašvilis (1930–1990) skaitė Visasąjunginiame valstybiniame kinematografijos institute 1978–1979 m. Filosofas gvildena neklasikinio mąstymo radimosi situaciją

AUGUSTINAS DAINYS

Sokratas ir Kristus

1m

Senovės graikų filosofas Platonas filosofiniame dialoge „Puota“ šlovina Erotą – meilės daimoną. Galima įžvelgti Eroto ir Sokrato panašumą. Net išvaizda Erotas primena Sokratą, basą vaikščiojusį po Atėnus ir už filosofijos pamokas neėmusį pinigų. Jeigu Sokratą laikome filosofo etalonu, į kurį orientuojasi visi filosofai, tai, suprantama, ir į Erotą reikia žvelgti kaip į filosofo pirmavaizdį. Filosofui turėtų būti būdinga Eroto prigimtis.…