Filosofija
Sokratas ir Kristus
Senovės graikų filosofas Platonas filosofiniame dialoge „Puota“ šlovina Erotą – meilės daimoną. Galima įžvelgti Eroto ir Sokrato panašumą. Net išvaizda Erotas primena Sokratą, basą vaikščiojusį po Atėnus ir už filosofijos pamokas neėmusį pinigų. Jeigu Sokratą laikome filosofo etalonu, į kurį orientuojasi visi filosofai, tai, suprantama, ir į Erotą reikia žvelgti kaip į filosofo pirmavaizdį. Filosofui turėtų būti būdinga Eroto prigimtis.…
Mąstykime kartu su didžiaisiais Lietuvos filosofais
MUMS RAŠO 197. Negali būti nemimetinio meno. Štai kodėl vadinti menu muziką yra visiškas nesusipratimas. Muzika tai ne menas par excellence, tai tiesiog virtualios individo savinaikos technologija. Muzikoje yra kažko siaubingo. Pirmiausia kelia siaubą tironiška muzikos prigimtis. Muzika pavergia mane ir paraližuoja bet kokį pasipriešinimą. Ji blogai išauklėta ir barbariškai nemandagi, kaip ir kiekvienas tironas. Sirenų giesmėms negali atsispirti net…
Atėnai, Jeruzalė ir Roma
AUGUSTINAS DAINYS Vakarų tapatybės ištakos simboliškai gali būti įvardytos kaip trijų miestų – Atėnų, Jeruzalės ir Romos, atstovaujančių skirtingiems pradams, sintezė. Atėnai yra racionalūs ir demokratiški, Jeruzalė yra emocionali ir teokratiška, o Roma retransliavo graikų kultūrą ir telkė karinę galią.
Žaismė kaip tikrovės dėsnis
AUGUSTINAS DAINYS Žvelgiant iš paukščio skrydžio, galima sakyti, kad Europą kaip Vakarus išrado graikai. Jie yra demokratijos ir filosofijos išradėjai.
Neverk mama (Sex revolution!)
JURGIS VININGAS Philip Larkin Aukšti langai Pamatęs jauniklių porą Ir numanydamas, kad jis ją dulkina, o ji Ryja tabletes arba turi įsistačiusi gaubtuką, Žinau, jog tai rojus, Apie kurį visi sẽniai svajojo visą gyvenimą – Įsipareigojimai ir ceremonijos nustumtos į šalį Lyg atgyvenęs kombainas, Ir visi jaunieji ritasi ilgiausia pakalne Į laimę, be galo. Įdomu, ar prieš Keturiasdešimt metų kas…
Daiktiškoji Grahamo Harmano karalystė. Į objektus orientuota filosofija
JURGIS VININGAS Manantys, kad klasikinė filosofija šiandien „neaktuali“, kad ji esą gal ir įdomi kaip šachmatai, bet neverta permąstymo, ir vėlimasis į diskusiją su Aristoteliu, Spinoza, Leibnizu šiandien (sic!) „niekur neveda“, yra, pakartojant Mariaus Plečkaičio ir Donato Paulausko žodžius, mažų mažiausiai naivūs.
Vaizdas, laikas, žinojimas
„Mums atrodė, kad esame beviltiškai užsklęsti kavinėse ir didmiesčių gatvėse, biuruose ir mebliuotuose kambariuose, stotyse ir fabrikuose, bet štai atėjo kinas ir dešimtadalio sekundės dinamitu išsprogdino šį pasaulinį kalėjimą, ir dabar mes galime ramiai ieškoti nuotykių tarp toli išsvaidytų jo nuolaužų“, – rašo Walteris Benjaminas
Nihilizmas kaip emancipacija
GIANNI VATTIMO Liepos 1–5 d. vieni reikšmingiausių XXI a. filosofų atvyksta į Lietuvoje rengiamą tarptautinę konferenciją „Nihilizmas ir vaizduotė“. Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro renginyje pranešimus skaitys pasaulinio garso mąstytojai Bernardas Stiegleris, Richardas Kearney, Jeanas-Jacques’as Wunenburgeris ir Gianni Vattimo.
Kultūra ir vertė
LUDWIG WITTGENSTEIN Ludwigas Josefas Johannas Wittgensteinas (1889–1951), pasauliui žinomas kaip Ludwigas Wittgensteinas, – Austrijoje gimęs žydų kilmės mąstytojas. Logikai jį laiko logikos genijumi, filosofai – dviejų skirtingų filosofijos krypčių (išdėstytų dviejuose šedevruose – „Loginiame filosofiniame traktate“ ir „Filosofiniuose tyrinėjimuose“) pradininku, o literatai lenkiasi jo rašytojo talentui.
Kūnas ir libido ekonomika
GUIDO ZECCOLA Vis greičiau nykstant tikėjimui sielos nemirtingumu ir atgimstant tam tikrai „pagonybės“, nebūtinai kritikuojančios krikščionybę, formai, kūnas gali susigrąžinti savo vietą visuomenėje. Kūnas gali atsiskleisti. Bet ar išties taip yra?
