Filosofija
Filosofo Dievas
Tūkstantmečius Dievas valdė žmogaus vaizduotę ir buvo labai svarbi instancija. Pastaruosius maždaug du šimtus penkiasdešimt metų filosofija ir Vakarų žmogus vaduojasi iš Dievo idėjos ir pratinasi mąstyti, kad su mirtimi viskas pasibaigs, po jos laukia išnykimas. Tad žmogus turi džiaugtis šiuo gyvenimu, nes nėra atpildo anapusybės, kurioje bus galima mėgautis amžinu gyvenimu kaip kompensacija už šiame gyvenime patirtas kančias.…
Europa kaip atvirumas kitokybei
Europa niekada nebuvo susieta su viena kalba, religija ar etniškai homogeniška bendruomene. Europa pasižymėjo pliuralistiniu dinamizmu, kuris buvo būdingas tiek senovės graikų poliams, tiek viduramžiais susiformavusiems miestams. Hannah Arendt teigė, kad Europa niekada nebuvo grindžiama vienu autoritetu. Ji visada buvo susijusi su pliuralistiniais pradais. Nepaisant to, Europa yra ne atskirų individų rinkinys, o bendruomenė, kurią galima vadinti pliuralistiniu kolektyvu.…
Zombio ontologija
Zombis – tai gyvas numirėlis. Jis yra toks pat kaip aš ir tu, bet vienu esminiu aspektu kitoks. Jis mūsų antrininkas, bet neturi dvasinių, kokybinių daiktų suvokimų, yra gryna fiziologija. Jo kūnas vietomis apipuvęs, nes veikia apleistas sielos. Filosofijoje yra mėginama įsivaizduoti tokį zombį, kuris būtų žmogaus antrininkas, bet būtų gryna fiziologija, neturėtų dvasinių savybių, nepatirtų daiktų kokybių ir…
Kūnas be organų: filosofinio ginklo kovai su sistema atradimas teatre
Šiame straipsnyje ketinu aptarti Deleuze’o ir Guattari filosofijoje reikšmingu kritikos įrankiu tapusį kūno be organų konceptą ir menines jo ištakas – Antonino Artaud kūrybą bei jį įkvėpusį japonų šokį buto.
Miesto filosofija: tarp anonimiškumo ir individualizacijos
Miestas yra dirbtinė žmogaus sukurta terpė, kurioje sukaupti civilizacijos pasiekimai. Kaimas, žvelgiant iš miesto perspektyvos, yra natūralus ir gamtos ciklams pavaldus gyvenimas. Filosofija nuo seno buvo siejama su miesto civilizacija ir joje atsiradusia miestiečių arba piliečių diskusine erdve. Atėnai simbolizuoja šią miesto civilizacijos buveinę, kurioje filosofija bei politika yra neatsiejama bendruomenės gyvenimo dalis. Apšvietos filosofija įtvirtino žmogaus proto ir…
Kodėl dirbtinis intelektas neturi vaizduotės
Apie technika besiremiančios civilizacijos nuopuolį „Vakarų saulėlydyje“ jau rašė Oswaldas Spengleris. Sociologas ir kultūros filosofas Georgas Simmelis tokią objektyviosios kultūros persvarą subjektyviosios atžvilgiu laikė kultūros krizės priežastimi.
Protingumas ir kvailumas*
Protingumas siejamas su gebėjimu susiorientuoti konkrečiose situacijose ir maksimaliai kūrybingai pritaikyti turimus įgūdžius bei atrasti naujas galimybes. Pasak Sezemano, gebėjimą orientuotis galima geriau suprasti pasitelkus psichopatologijos pavyzdžius, kai žmonės dėl įvairių traumų praranda turėtus gebėjimus.
Metapolitinis vyksmas
Atėnai ir Jeruzalė Vakaruose yra vienas kitą papildantys miestai. Atėnai – racionalumo, demokratijos, filosofijos miestas, o Jeruzalė daugiau intuityvaus, emocionalaus, psichologinio, mistinio išgyvenimo miestas. Dabartiniai Vakarai atsirado su krikščionybe, derinant šiuos du pradus. Krikščionybė, viena vertus, yra universalizuotas judaizmas, kita vertus, suturinintas, širdimi papildytas protas. Vakaruose, kuriantis krikščionybei, žydiškas monoteizmo vynas buvo supiltas į graikiškos filosofijos vynmaišius. Atėnai yra…
Metafizinis humoras
Juokiasi tas, kuris tiki laiminga pabaiga, ir verkia tas, kuris ja netiki. Perteikiant šią mintį labiau metaforiškai ir vidujybės vaizdiniais, galima pasakyti taip: juokiamasi, nes vakar nepatekėjo saulė, o šiandien patekėjo, ir tikima, kad rytoj taip pat patekės. O verkia tas, kuriam vakar patekėjo saulė, o šiandien nepatekėjo, ir tikima, kad rytoj ji taip pat nepatekės. Juoke esama tam…
Šiapus ir anapus gyvenimo šachmatų
Filosofai, apmąstydami pasaulį ir žmogų, pateikia įvairių gyvenimo metaforų. Tai gyvenimas kaip upė, į kurią neįbrisi du kartus, anot Herakleito. Platono metafora – kad šis pasaulis yra šešėlių karalystė, atspindinti idėjas, esančias uždangėje. Descartesʼas žmogų vaizdavo kaip vienišą sielą, uždarytą mašinoje, t. y. kūne. Dar viena metafora yra Humeʼo, jam mūsų pasaulis atrodo kaip biliardo rutuliai, pažirę ant stalo,…
