Filosofija

ANDRIUS MARTINKUS

Apie budelio darbą ir liberalkomunistinę gnozę

Jeigu teisingas požiūris, kad kiekviena tam tikros „kvalifikacijos“ reikalinga profesija arba amatas turi jiems atstovaujančius „nevykėlius“, „vidutiniokus“, „tikrus profesionalus“ arba „savo srities meistrus“ ir, pagaliau, „elitą“, vargu ar teisinga būtų daryti išimtį budelio profesijai arba amatui. (Čia ir toliau, rašant apie budelio profesiją, amatą, darbą, karjerą, komandiruotes, sąmoningai nevartojamos kabutės. Neilgai trukus pamatysime kodėl.) Ko gero, garsiausias visų laikų budelis…

AUGUSTINAS DAINYS

Filosofija kaip dėmesingumo pratybos

Jei reikėtų nurodyti vienintelį žodį, išreiškiantį filosofinio buvimo būdo pasaulyje esmę, tai tarp daugybės žodžių, tokių kaip Logas, Vienis, idėja, ousia, substancija, subjektas, valia, kuriuos filosofai vartojo per visą filosofijos gyvavimo istoriją, tas vienintelis žodis būtų dėmesingumas. Būti dėmesingam sau, kitiems žmonėms, pasauliui bei mokėti dėmesingumo atskleistus dalykus perteikti kalba ir pasidalyti su kitais žmonėmis – tai ir sudaro filosofijos…

AUGUSTINAS DAINYS

Ironija arba džiaugsmas

Esama dviejų vienas kitam priešingų metafizinių žmogaus temperamento ir egzistencinės laikysenos tipų – tai ironikas ir besidžiaugiantis žmogus. Džiaugsmas gali būti priešinamas ironijai, kuri moderniuose Vakaruose įsigalėjo romantizmo laikais, o senovės Graikijoje ji buvo Sokrato egzistencinė laikysena. Įsigalėjus krikščionybei ir dėl to žlugus graikų kultūrai, nebuvo galimybių įsivyrauti ironiko tipui, tad jis atgimė tik naujaisiais amžiais – romantizmo laikais. O…

VYTAUTAS VYŠNIAUSKAIS

Branduolinė aklybė: meilė kaip vaizdinių konfliktas

Amžiną dermės praradimą meilės kaip neįveikiamo reiškinio požiūriu įžvelgia kone visi. Iki skausmo mėgstama vapėti apie tai, kad meilė yra žmogaus galias pranokstanti akla jėga. Tačiau kartu suvokiama, kad aklumas yra paprasčiausias galios regėti trūkumas. Vadinasi, meilės galia yra tik kitokios galios trūkumas, taigi neišvengiamai negatyvi. Pati meilė yra trūkumas, o toks nesuderinamumas dar labiau išryškėja dėl to, kad šio…

AUGUSTINAS DAINYS

Dievas kaip Hiperpoetas

Dievas paprastai suprantamas per metaforas. Žmonijos istorija, be kitų dalykų, yra ir Dievo metaforų raidos bei kaitos istorija. Senajame pasaulyje Dievas buvo suprantamas, viena vertus, kaip monarchas, visatos valdovas, kita vertus, kaip amatininkas – Demiurgas. Demiurgo, amatininko, metafora ateina iš Platono „Timajo“ ir apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams. Naujaisiais amžiais įsigalėjo Dievo kaip matematiko metafora. Tai įvyko XVII a., kai filosofija…

PAULIUS KUKIS

Socialinė kritika: tarp diletantizmo ir ekspertizės

  Tai, ką šiandien vadiname socialine kritika, turi gilias istorines šaknis. Faktiškai ji egzistavo dar tuomet, kai nebuvo susiformavusi socialumo ar visuomeniškumo samprata ir pajauta. Dažnu atveju ji reikšdavosi kaip religinių institucijų ar dogmų kritika, kiek rečiau – kaip politinių idealų ar realijų kritika. XVIII ir XIX a. sandūroje pastaroji tendencija nusvėrė pirmąją. Kol neegzistavo aiškiai diferencijuoti ir pagal modernius…

KIRIL MARTYNOV

Filosofija kaip įžeidimas

Filosofijos istorija įteisinta kaip kultūros istorijos dalis. Kultūra savo ruožtu tradiciškai suprantama kaip žydintis doros sodas, o tiksliau – mirusių klasikų daiktų pilnas muziejus. Šiame muziejuje filosofo figūra sukaustyta visuomeninės moralės grandinėmis. Pasaulio galingieji niekada tiesiai neneigia filosofijos reikšmės. Jų supratimu, filosofų vieta kultūroje yra tarp pavaduotojo auklėjamajam darbui bei moralinių vertybių saugotojo ir valdančiosios dinastijos didybę šlovinančio dvaro trubadūro.…

AUGUSTINAS DAINYS

Religijos, metafizikos ir poetų Dievas

kertesz_30_m

Norint kalbėti apie Dievą Vakarų pasaulyje, reikia skirti religijos, metafizikos ir poetų Dievą. Toje pačioje kultūroje, suformuotoje krikščionybės, esama kelių prieigų prie Dievo. Religijos Dievas paremtas apreiškimu, metafizikos Dievas grindžiamas mėginimu teoriškai apmąstyti Dievą kuriant įvairias jo schemas ir įrodymus. Gal geriausias to pavyzdys būtų Spinozos, mėginusio geometriniu metodu apmąstyti Dievą, pastangos. Poetų Dievas paremtas pasaulio žavesio ir šventumo išgyvenimu…

BENEDIKTAS GELŪNAS

Apie politinę autonomiją ir terorizmą su Corneliumi Castoriadžiu

Autonomija. Vienos sąvokos apmąstymas yra Castoriadžio politinės minties ašis. Jei nekalbama apie autonomiją, tada išvis nekalbama apie politiką…

AISTĖ NOREIKAITĖ

Laudatio prof. Alvydui Jokubaičiui

Laudacija skaityta teikiant Vilniaus universiteto Filosofijos studentų mokslinės draugijos įsteigtą „Filosofinės bulvės“ apdovanojimą už indėlį į Lietuvos filosofiją. Ankstesniais metais „Filosofinė bulvė“ įteikta Audronei Žukauskaitei, Kristupui Saboliui ir Ritai Šerpytytei. Filosofė Hannah Arendt yra sakiusi, kad „rasti tinkamus žodžius tinkamu momentu […] reiškia veikti“. Veiksmą Arendt suprato kaip centrinę politikos kategoriją. Jis yra valios pastanga siekti gero ir prasmingo bendruomenės…