Filosofija
Pirma moteris ir vaikus! Arba kūnas ir seksualumas
Kalbėdami apie engiamas grupes, negalime pamiršti kūno politikos. Istoriškai kūnas buvo ir tebėra socialinio pasaulio metafora, tačiau jis negali egzistuoti kaip paskiras objektas ir todėl yra nuolat pajungiamas tam tikram diskursui. Kūnas kultūrinamas, objektyvuojamas, istorizuojamas, todėl tampa labiau idealiu nei realiu (realią poziciją užimančiu) dariniu, nes bet kokia pozicija ar jos atmetimas yra socialinis reiškinys. Kūnas egzistuoja politiškai ir…
Kas yra simptomas?
Feodalizmo laikotarpiu ši perskyra tarp pono ir vergo vyravo tiek gamybos procese, tiek už jo ribų. Vergas tuomet puikiai suvokė savo priklausomybę nuo pono valios. Kapitalistiniame diskurse situacija priešinga, nes jame uždrausta teigti, kad su žmonėmis elgiamasi kaip su daiktais.
Kas yra žmogus?
…XX a., ypač jo antrojoje pusėje, Vakarų filosofijoje žmogus buvo dingęs iš akiračio: kalbėta apie autoriaus ir prozos herojaus mirtį, apie žmogaus, filosofijos bei istorijos pabaigą. Apskritai XX a. yra begalinių mirčių laikotarpis, turint galvoje ne tik teorijas, bet ir komunizmo bei nacizmo nusikaltimus žmoniškumui.
Psichoanalitinis žvilgsnis į perversiją: užstrigęs geismas
Kalbėdamas apie normalumą, Freudas žvelgia iš neurotinės pozicijos, mat Edipo komplekso samprata puikiai parodo, kad žmogaus seksualumo normalumas ne įgimtas, o fabrikuojamas.
Subjektas ir jo skilimas
…dažniausiai motina savo egzistencines hipotezes ir mitologijas išsako savo vaikui, be abejo, pasitelkdama meilę, rūpestį, atsidavimą, – taip „pasisavina“ jo kūną. Jeigu ne – jis iškrenta iš jos diskurso ir atsiduria „už centro“.
Camus ir Sartre’o ginčas: kaip būti laisvam
„Absoliuti laisvė – tai stipriausiojo teisė valdyti, – rašė Camus. – Taigi ji pritaria konfliktams, kurie palankūs neteisybei. O absoliutus teisingumas siekia panaikinti bet kokį prieštaravimą: jis žudo laisvę. Revoliucija, kuri vykdoma laisvės būdu dėl teisingumo, galiausiai juos supriešina.“
Subjekto skilimas
Kas yra subjekto skilimas psichoanalizės lauke? Įsivaizduokime, kad primityvus vaiko ego atpažįsta stiprų seksualinį potraukį, tačiau susiduria su išoriniu draudimu: jeigu realizuosi potraukį – sulauksi pavojaus! Subjektas turi nuspręsti: arba pripažinti draudimą ir susilaikyti nuo potraukio patenkinimo, arba „atmesti“ (verleulung) draudimo pavojų ir įtikinti save, kad nėra jokios grėsmės realizuoti genitalinį geismą. Subjekto skilimo atveju gauname abu variantus: ego…
Absoliučios filosofijos idėja
Žiniasklaida, universitetai, teismai, Konstitucija pasisako už tikėjimo ir žodžio laisvę, bet ji savaime yra absoliuti ir neabejotina, todėl ne pliuralistinė. Juk žodžio laisvė galėtų būti ir teigti, kad pliuralizmas yra negalimas, kad reikia restauruoti komunistų ar nacių režimus, bet tokie sakytojai nusižengtų žmoniškumui ir būtų baudžiami.
Prieš žodį
Lacanas teigia, kad subjektas yra visiškai determinuotas kalbos dar prieš ištardamas žodį ar garsą – tai tėvų dialogai, jų svajonės, faliniai siekiai, „nuslopintas“ turinys. Pavyzdžiui, vartodami kalbą mes turime santykį ne su tikrais daiktais, o su simboliškai determinuotomis reprezentacijomis.
Apie veidrodžio stadiją ir psichoanalitinės teorijos subjektą
Lacanas teigia, kad vaikas gimsta iš motinos geismo. Motinos geismas (arba Kito geismas) – tai visos tėvų svajonės, fantazijos, šnekos, pokalbiai ir siekiamybės, išreikšti žodžiais. Motinos geismas egzistavo daug anksčiau, nei gimė vaikas.
