Author Archive for lina cerniauskaite
Personažas
Iš pradžių jis gimė mano mintyse, ne, jis pats tebuvo viena atsitiktinė mintis, suvirpėjusi klaidžiame sąmonės voratinklyje, ir daugiau nieko. Suvirpėjo ir dingo. Tačiau kažkas visgi nutiko, jeigu ėmiau apie jį galvoti kasdien. Negalėčiau paaiškinti, kas mane tai skatino daryti. Nebuvo jokių keistesnių ar reikšmingesnių aplinkybių. Dienos plaukė pilkos ir vienodos, nejuntamos – kaip debesys. Tačiau viduje jaučiau kylančią jėgą,…
Tautų karai ir propaganda
Žinai, kad reikalai ne pyragai, kai sėdi vienoje kompanijoje su žydu, bet sarkastiškus juokelius žmonės laido apie tavo tautybę, ne jo. Niekaip man neišeina tolygiai padalinti save per du lagerius – kiekviena iš pusių jaučiasi teisi, man belieka tik veidmainiškai laviruoti, kaip kokiai padavėjai tarp užkandinės staliukų. Stebėti iš vidaus susidariusią lietuvių ir rusų priešpriešą – didelė dovana informacijos požiūriu,…
Avrahamo paveikslai ir jo Alina
Kartais nutinka ir taip: atsisėdi parašyti apie parodą, bet galvoje įkyriai sukasi su ja net nesusijęs koks nors nutikimas arba mintys, jau tiek atsiplėšusios nuo matyto vaizdo, kad ieškoti kokių nors sąsajų – beprasmiška. Norisi tik išsitraukti dūdelę ir taip sau pasigroti. Kažkas panašaus atsitiko ir dabar, tik šįkart aiškiai žinau, kas viską taip „permušė“. Love story. Paprasta, nuoširdi ir…
Skolų knygelė f generacijai (13)
Šv. Petro ir Pauliaus iškilmė: radijas transliuoja pamokslą iš Arkikatedros. Gerai parengtos šventųjų biografijos, tačiau apskritai pamokslas tamsus, tamsesnis už Sladkevičiaus laikų (turiu teisę lyginti, nes klausydavausi per radiją kartu su mama ir močiute). Apskritai ima įspūdis, kad Bažnyčia komunikuoja tik su senais, kone beraščiais žmonėmis, kaip velnias kryžiaus vengdama menkiausio minties poslinkio. Dar galbūt su primityviu jaunimu ir nuo…
Tai, ko jau niekada nebebus…
Didžiuma mano kartos lietuvių inteligentų pažinojo ar bent jau žinojo Antaną Vengrį – prisiekusį seną vilnietį, literatą, teatro istoriką, vertėją, pradėjusį aktyvią kultūrinę veiklą dar prieškariu…
Kančia Akropolio papėdėje
Vasara kino teatre – pavojinga. Jeigu neužspringai „Transformeriais“, netyčiom atsidursi privalomosiose vasarinėse komedijose ir miuzikluose. Rugpjūtį Lietuvos kino teatrus pasieks potenciali šio fenomeno atsvara – Hosseino Amini režisūrinis debiutas „Apsimetėlis, sukčius ir dama“ (The Two Faces of January). Kino mėgėjams Amini žinomas kaip gabus scenaristas, išgarsėjęs kultiniu 2011 m. filmu su Ryanu Goslingu „Važiuok“. Paskui buvo ne toks sėkmingas „Snieguolė…
Tikrasis poetų maistas
Žurnalo „The Paris Review“ 1998 metų 148 numeryje buvo publikuotas vieno žinomiausių šiuolaikinių JAV poetų MARKO STRANDO (kuriam, beje, šiemet sukanka aštuoniasdešimt) pokalbis su Wallace’u Shawnu. Manau, kad didžiuma jame išsakytų minčių yra svarbios ir mūsiškiams meno (ne tik poezijos) kūrėjams bei vartotojams. Tad, sutrumpinęs, jį išverčiau. Prašom skaityti. – Taip, Jūsų poezija aiškiai priklauso šiai kategorijai. Skaitant jūsiškius…
Poezija
Joelio Oppenheimerio, Sharon Olds ir Charleso Simico eilėraščiai.
Kampinis namas
Brīvības ir Stabu gatvių sankirtoje Rygoje stovi tamsus vieno produktyviausių latvių architektų Aleksandro Vanago suprojektuotas ir 1912 metais pastatytas neoklasicistinio stiliaus namas. Ryga tuomet buvo trečias Rusijos imperijos miestas, statė tada su užmoju ir prabangiai ir ši prabanga matoma miesto centre kiekviename žingsnyje. Provincialus Vilnius, palyginti su Ryga, mažesnis kokiais trimis aukštais. A. Vanago suprojektuoto namo kambariuose dar išlikę gipsinių…
Išmintis, kuri „veža“
Jeigu apie Išminties knygą reikėtų spręsti tik iš šių eilučių, kažin ar daug skaitytojų, net ir tarp tų, kuriems Šventasis Raštas yra autoritetas, palaikytų ją didžios išminties šaltiniu…
