Author Archive for lina cerniauskaite
Užkalbėti ligą
Sergej Nosov. Fransuaza, arba Kelias ledyno link. Romanas. Iš rusų k. vertė Irena Ramoškaitė. V.: Nordina: 2014. 312 p.
Griauti ar negriauti?
Tauta susiskaldė – perskilo į dvi puses. Viena pusė sako, kad griauti nereikia: tos skulptūros – istorijos liudytojai, ženklai, praeities gyvenimo faktai. Istorijos griauti nevalia. Bet kita pusė griežtai prieštarauja…
Dievo vardo kultas Ortodoksų Bažnyčioje (stačiatikybėje)
„Vardas“ – vienas iš anksčiausiai mūsų gyvenime girdimų žodžių. Gimdami gauname vardą, o tada jau nuo kūdikystės girdime, kaip juo mus šaukia tėvai. Pagal Lietuvos įstatymus…
Kūryba nustatytais terminais
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Meno dokumentacija
Kiekvienas turime savo vaizdinę biografiją, kitaip vadinamą „gyvosios istorijos dokumentacija“. Nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, dienoraščiai ir kiti individualiosios istorijos dokumentacijos formų pavyzdžiai…
Apie pozavimą Kaune
Ar kada nors įsivaizdavote, kad galima pozuoti ne tik dailininkui ar skulptoriui, bet ir poetui, kuris apie jus kurtų eilėraštį čia ir dabar? Ir visai neprireiks nusirengti, parodyti (ne) visada tobulą kūną ar iš visų jėgų stengtis išgauti seksualią pozą, kuri jums padėtų tapti rašytojo vienintele mūza. Viskas paliekama poetų rankose, kai jie – šį jaukų žiemos vakarą – yra…
Kita stotelė
Skaitau Žydrūno Drungilo ,,Kitą stotelę“. Mintis skaitau jo parašytas. Ir pats galvoju. Vertinu tas knygas, kurios mintis gimdo. Dažnai net nesusijusias su tuo, kas parašyta. Bet turbūt tik taip atrodo. Kartais knyga primena man seniai užmirštus įvykius, irgi tarsi nesusijusius su knygoje aprašytais. Bet irgi turbūt tik taip atrodo. – Kodėl rašai apie Žydrūno knygą? Juk jis jau nebe ,,Šiaurės…
Grubiai
Jau pažįstu ją iš žingsnių: laiptai, apatinės pakopos, sukvaksi, penki žingsniai per linoleumą, tuk tuk tuk, ir ji išlenda po mano kambario stakta, lyg slėptųsi nuo žemės drebėjimo, kaip visada, nustemba ir nudžiunga, mane pamačiusi, pavadina „o“ ir „tu čia“. Sustojusi staktoje, ji pamiršta, ko atėjusi, nes stakta yra tas šliuzas, kuriame pametame nuovoką, eidami iš kambario į kambarį (ir…
Dieviško grožio pinklėse
Dievas ir vaizduotė yra viena, – skaitau amerikiečių poeto žodžius…
Maginis mąstymas: talentas ir amato kultas
1954 metų rugpjūtį „The New Yorker“ išspausdino vos prieš keletą mėnesių Harvardą baigusio Johno Updike’o pirmąjį apsakymą. Autoriui buvo 22 metai. Praėjus trejiems metams (metus Updike’as praleido Anglijoje mokydamasis piešimo, o dar dvejus dirbo „The New Yorker“ redakcijoje), jis metė nuolatinį darbą ir tapo laisvu rašytoju. Likusią pusę amžiaus iš po Updike’o plunksnos neslūgstančia srove plūdo apdovanojimus pelnantys romanai, poezija,…
