Author Archive for lina cerniauskaite
Laiko klodai, sudėti į knygą
REGINA JASUKAITIENĖ Gražina Didelytė, Vygandas Čaplikas. Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties. V.: Petro ofsetas, 2013. 142 p. Į samanų žalsvumo viršelius įguldyta dviejų autorių – dailininkės Gražinos Didelytės (1938–2007)
Rašybos simbolių istorija
VITALIJUS MICHALOVSKIS Rašyba – tai ne tik raidžių išvedžiojimas popieriaus lape ar jų rinkimas kompiuterio klaviatūra. Be įvairių raidžių ir abėcėlių, kurios taip pat turi be galo įdomią istoriją, taisyklingą šiuolaikinę rašybą sudaro ir tam tikrų simbolių – kablelių, dvitaškių, klaustukų – vartojimas.
Laiko rankovė
NIJOLĖ KLIUKAITĖ-KEPENIENĖ 1. Tai aš, ir perlinis atminties fazanas lesa laiką iš mano smegenų. Perlinis jis ne todėl, kad kanapėtas, o kanapėtas – ne todėl, kad prisilesė visokių lemties ženklų ir riboženklių, tų sąvaržėlių ir sąsagėlių, vieną įvykį jungiančių su kitu, vieną prasilenkimą su kitu nesusilietimu, pažinties prieštaktį su išsiskyrimo repriza.
Kokia poezija?
TADAS TOMAS Jeigu šūdas gali būti poezija (žr. „Kas ir kodėl yra poezija“, „Š. A.“, X.25), tai kodėl tuomet poezija negali būti šūdas?
n…u…o…g…i…r…d…o…s
RIČARDAS ŠILEIKA Vis dėlto kenkia žmogui išeit iš rutinos. Vilma Šileikienė, fotografė
Sendaikčių turgaus princas
ALMA RIEBŽDAITĖ Niekas ir viskas – paslaptingos sąvokos, viliojančios žmonių protus, dažnai suvokiamos tik pasitelkus paradokso vingrybes. Visada, vos ne prieš savo valią, stebiu kalbines nieko ir visko variacijas.
Klasikinis realizmas tarp mudviejų
VIKTORIJA RIMAITĖ Žinoti sau tinkamą vietą dar prieš Kristaus gimimą mums patarė žymus graikų istorikas Tukididas. Tačiau kiek vietos, ir juo labiau tinkamos ar, tiksliau, pritinkamos, mes suteikiame sau ir greta esančiam žmogui, nusprendę pabandyti tam tikrą laikotarpį dalintis bendra kasdienybės politika?
Despotes philopsychos
Juk prieš tave visas pasaulis yra kaip dulkelė, nusverianti svarstykles, ir kaip ryto rasos lašas, nukrintantis ant žemės. Bet tu esi gailestingas visiems, nes tu visa gali; tu nepaisai žmonių nuodėmių, kad jie galėtų atgailauti. Juk tu myli visa, kas yra, ir nesišlykšti niekuo, ką esi padaręs,
Netradicinis pasimatymas su miestu: stogai, tuneliai ir apleistos vietos
Koks miestas be agoros ir kokia agora be miesto. Tad šį kartą apie miestą ir jo erdves kalbamės su miesto tyrimais užsiimančiu fotografu, tinklaraštininku (pamirsta.lt) DMITRIJUMI. Jis mėgsta Kafką ir vengia žmonių minių, naktimis ropščiasi ant apleistų namų stogų
“Atharvavedos” užkalbėjimai
„Atharvaveda“ – tai viena iš keturių Vedų, senovės Indijos sakralinių tekstų rinkinių, sukurtų apytiksliai prieš 3000–4000 metų ir mūsų laikus pasiekusių dėl žodinės mokytojo ir mokinio perdavos. Priešingai nei kitos Vedos („Rigveda“, „Jadžurveda“ ir „Samaveda“), „Atharvaveda“ yra skirta ne dievų pagarbinimo ritualams, bet praktinei magijai.
