Author Archive for lina cerniauskaite
Skolų knygelė f generacijai (4)
Lapkričio 2 d. 1862 m. gimė poetas, kunigas Maironis (Jonas Mačiulis; m. 1932). Bandau skaityti Brigitos Speičytės „Anapus ribos“, bet tai nėra paprasta. Ir Aldonos Ruseckaitės „Šešėlis JMM“ traukia (jaučiu, skaityti būtų lengviau), bet kol kas dar neturiu nei tiek laiko, nei galimybės susikaupti.
„Hysterical Literature“ – tai, kas lieka išėjus iš literatūros
MARIUS PLEČKAITIS Ar kada įsivaizdavote, jog literatūra ir pornografija gali priartėti taip arti viena kitos, kad net pralenks Georges’ą Bataille’į, net išaugs iš įprastų minkštų viršelių ir negrabių ekranizacijų?
Atskirties skausmo istorijos
DONATAS PAULAUSKAS Sužinojęs, kad menininkė Vilma Fiokla Kiurė spalio 22 d. atidaro romų problematikai skirtą fotografijų parodą „Parubanka: trūkinėjantys ryšiai“ ir pristato to paties pavadinimo knygą, nujaučiau, kad projektas bus įdomus ir išskirtinis.
„Ekskursantė“ – laisvo žmogaus portretas
AURELIJA AUŠKALNYTĖ Ūmai supratau, kad gyvenu sau kaip koks amerikonas. O gal kaip gyvas keptas balandis. Visiškoj laisvėj. Kaip vakuume. Todėl vakare nuėjau į kiną, viena. Kiti ten atėjo poromis arba grupėmis. Dauguma grupių turėjo po didelę porciją spragėsių ir labai saldžiai kvepėjo.
Salomėjos Nėries efektas
MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ
Paskutinis rugsėjo sekmadienis Palangoje. Ženklai
JŪRATĖ STAUSKAITĖ Jėzau Jėzau! Koks mėnulis! Baltas ovalus veidas keliauja juodų debesų ūku lėtai, bauginančiai oriai.
Visų Šventųjų ir Zadūšnų (Vėlinių) dienos Mištūnuose
1993 m. vasarą ir vėliau Lietuvos liaudies kultūros centro etnologai, folklorininkai, liaudies meno tyrinėtojai (ekspedicijos dalyviai) gyveno dzūkų gryčiose ir nuodugniai „kratė“ paribinį su tuteišiais gudais ir lenkais esą „paskutinį lietuvišką kaimą“ Mištūnus (Šalčininkų r.), įsikūrusį prie Versekos upės ir įsiterpusį tarp Tetėnų ir Kalesninkų bažnytkaimių.
Mantija
RŪTA MATAITYTĖ Nuodėmė Užsigulusi ant varinės rankenos praveriu didžiules duris ir įžengiu vidun. Į veidą dvelkteli šiltas vaško aromatas. Įveikiu laiptus, praeinu pro žvakelėmis nukrautą suolą ir išnyru į aukštą erdvę, vainikuojamą gilaus kupolo. Vos krustelėjus, garsai suplevena tirštame kaip kisielius ore, o tada ima leistis; leidžiasi ir leidžiasi, storais kilimais nuklodami grindis.
