Author Archive for lina cerniauskaite

Nemandagios istorijos

SARA POISSON Šunys Kai žmogus žmogui tapo vilkas, daugybė žmonių mieliau draugauja su šunimis. Mat žmogų nuo vilko atskirti kur kas sunkiau nei suprasti, kad susidūrei su tikrų tikriausiu šunimi.

ERTA. Eilės

INGA SANAKOJEVAITĖ. Eilės

Pulicerio premija

Tekstai ne tekstai MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Aukso skrynia detektyvų mėgėjams

IRENA RAMOŠKAITĖ Boris Akunin. Aukso skrynia. Detektyvinis romanas. Iš rusų k. vertė Darius Pocevičius. V.: Metodika, 2012. 320 p. Būna vertimų, kuriuos lyginti su originalu įdomiau nei skaityti detektyvą!

Vėlių deivė Veliona

NIJOLĖ LAURINKIENĖ Senovės lietuvių deivė Veliona (Vielona) – viena iš mitinių vėlių globėjų. Ji buvo paminėta apie 1582 m. Jono Lasickio, kuris ją pristatė kaip vėlių dievą: Vielona Deus animarum

Belaukiant „Laužtuvo“

LAIMANTAS JONUŠYS Debiutuojančių rašytojų keliai vis dažniau veda į Vakarus. Vieni tiesiog aprašinėja tai, ką sunkiai triūsdami (emigracijoje) arba lengvai turistaudami patyrė, kiti bando išlaužti šį tą daugiau. Na, kad ir laužtuvu, t. y. „Laužtuvu“, nes taip pavadintas satenai.lt rubrikoje „Seni bambekliai“

Skaitytojas

TADAS TOMAS Kalbant apie poezijos skaitytoją, kaip ir visur kitur, pradžioje reikia rasti tinkamą esminį klausimą. Bet prieš tai reikia pagrįsti to klausimo būtinumą, nes skaitytojas – tai neva laisvamanis, pats pasirenkantis daiktus ir formas, ir nepaklūstantis miško šauksmui gyvūnas.

Vieną rytą išėjus į rudenį

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Mrs. L. Dalloway Kadangi negalėjo rašyti jai, rašė apie ją. Kiekvieną vakarą atsiversdavo naują po šiurkščiu storu aplanku besislepiančio sąsiuvinio lapą ir užpildydavo jį akimis.

Septynių vėlių pagerbimas

MAKSIM IVANOV Ko gero, ne aš turėčiau apie tai kalbėti, o japonai. Man apie tai papasakojo Chrisas Markeris ir Kaja Silverman: „Net jei gatvė būdavo tuščia, laukdavau prie raudonos šviesoforo šviesos, japonų stiliumi, idant palikčiau vietos sudaužytų mašinų dvasioms.