MARIJA SAJEKAITĖ

Pandemijos nublokštos

 

„Mes gal per daug dramatizuojame ir per daug norime įšokti aukščiau į viršų. [...] Kam jum reikalinga, po velnių, šitos kvotos? [...] Naudokitės savo protu, naudokitės savo žavesiu ir savo žiniomis“, – šitaip į klausimą apie ketinimą spręsti lyčių lygybės problemas sureagavo vienas politikas, dalyvavęs Seimo rinkimų debatuose.

Ne laiku ir ne vietoje, nes lietuviškasis kontekstas lyčių lygybės klausimais pastaruoju laikotarpiu yra ypač jautrus. Prieš metus Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) paskelbė indeksą, kuris parodė, kad Lietuva yra vienintelė ES valstybė narė, nepadariusi pažangos lyčių lygybės srityje nuo pat 2005 m. Taip pat prieš kelias savaites Diana Nausėdienė „Lietuvos Davoso“ forume neatsargiai leptelėjo, kad sritys, į kurias įsilieja daugiau moterų, nebūtinai tampa sėkmingos, tą parodo Lietuvos švietimo sektorius, kurį sudaro 79 proc. moterų. Lyčių lygybės ekspertams tokį pasisakymą įvertinus kaip seksistinį, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose įsižiebė diskusijos – jos privertė pratrūkti ir Jo Ekscelenciją. 

Rečiau kalbama apie tai, kad pažangą lyčių lygybės srityje potencialiai apsunkins ir jau iki tam tikro lygmens apsunkino gyvenimas nežinomybės kupinu pandemijos ritmu. Viena to priežasčių – nuo pandemijos apribojimų kenčia ir darbuotojus masiškai atleidžia paslaugų sektorius, kuris yra viena pagrindinių moterų ekonominės veiklos sričių. Kita svarbi priežastis – užsidarant darželiams ir mokykloms, moterys yra labiau linkusios aukoti savo karjerą ir daugiau arba netgi visą laiką praleisti namuose prižiūrėdamos vaikus. Visuomenė nėra iki galo įsisąmoninusi, kad „atsigriebimas“ po tokių pertraukų dažnai tėra iliuzija: be abejo, esama daugybės žmonių, kuriems tas pavyksta, tačiau įvairūs tyrimai prieina pesimistines išvadas.

Lietuvos situacija nėra tokia dramatiška kaip JAV, kuriose pandemija smogė stipriau ir kuriose galimybės derinti darbą ir vaikų auginimą nėra tokios lanksčios. Tad, baigdama šią ilgoką įžangą, tolesnėje teksto dalyje pasigilinsiu į lyčių lygybės padėtį pandemijos metu Lietuvoje ir JAV skaičių kalba.

 

Lietuva: stagnacija

 

Retą kurį nustebins faktas, kad pavasarinio karantino metu Lietuvoje daugiau darbuotojų buvo atleista, negu priimta. Šie pokyčiai darbo rinkoje neproporcingai smogė moterims – „Sodros“ duomenimis, jų atleista 16 tūkst. daugiau, negu priimta. Vyrų priėmimų ir atleidimų balansas buvo apie -10 tūkst. Ne visiems šie rodikliai pasirodys tokie jau reikšmingi, bet juos reikėtų vertinti kontekste, kuriame žioji 12,4 proc. praraja tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio (2019 m. Statistikos departamento duomenys). Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), tarp darbo užmokesčio atotrūkį lemiančių priežasčių yra moterų diskriminacija priimant į darbą, pasiskirstymas į vyriškas ir moteriškas profesijas, dvigubas moterims tenkantis etatas darbe ir namuose ir t. t.

Paprastai kalbant, viskam turi įtakos socialinės normos. Atsiverskime šviežutėlį 2017–2020 m. Europos vertybių tyrimą. Šioje reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių lietuvių buvo prašyta įvertinti, kaip jie sutinka su tokiu teiginiu: „Ikimokyklinio amžiaus vaikas nukenčia, kai jo motina dirba.“ Daugiausia, 45,1 proc., šioje apklausoje dalyvavusių lietuvių su tokiu teiginiu „sutinka“, o 38 proc. – „nesutinka“ (visi kiti pasirinko radikalesnius „griežtai sutinku“ ir „griežtai nesutinku“ variantus arba į klausimą neatsakė). Palyginkime: Estijoje ir Vokietijoje dažniausiai pasirinktas atsakymas yra „nesutinku“ (atitinkamai 58,3 ir 46,3 proc. respondentų), o Švedijoje – „griežtai nesutinku“ (47,4 proc.). Ar tokios tradicinės socialinės normos vaikams išeina į naudą? Ekonometriniai tyrimai rodo ką kita. SADM atliktoje studijoje „Verti po lygiai“ rašoma: „Tyrimai rodo, kad tarp motinos gerovės ir vaiko gerovės yra tiesioginis priklausomybės ryšys. Moteris, turėdama lėšų, jas investuoja į savo vaikų išsilavinimą, sveikatą, pomėgius. Taigi, moterų diskriminacijos, ypač darbo rinkoje, problema tampa visos visuomenės problema.“

 

JAV: recesija

 

Kol Lietuvoje lyčių lygybės srityje yra įsivyravusi stagnacija, JAV ekonomistai perspėja apie beprasidedančią pirmąją šalyje „moterų recesiją“. Teigiama, kad į darbo rinką aktyviau įsiliejusios amerikietės padėjo JAV greičiau atsitiesti po 2007–2008 m. ekonominės krizės, kurios metu darbo neteko daug vyrų. Tačiau atrodo, kad COVID-19 pandemija šią pažangą lyčių lygybės srityje gali nublokšti atgal.

Etatus aktyviai mažinasi ir iš darbo išeina vaikų turinčios moterys, taip pat ne baltosios rasės amerikietės. Net ir atradus vakciną, dešimtys milijonų moterų gali taip ir nebesugrįžti į darbo rinką, teigia viešosios politikos analitikas Rasheedas Malikas. Anot „McKinsey & Co.“ analitikų, šis lyčių nedarbingumo atotrūkis pasaulinį BVP 2030 m. gali sumažinti iki vieno trilijono JAV dolerių.

 

Ateitis: mistika?

 

Prieš daugiau nei pusšimtį metų amerikiečių rašytoja ir moterų teisių aktyvistė Betty Friedan pradėjo vartoti terminą „moteriškoji mistika“. Šis terminas apibūdina visuomenėje vyraujančią prielaidą, kad moters savirealizacijai visiškai pakanka buities darbų, santuokos, pasyvaus sekso ir vaikų auginimo. Iš to plaukia, kad tokie dalykai kaip karjera ar dalyvavimas politiniame gyvenime moterims visai nėra reikalingi. Sakote, kad tai tėra atgyvenusi „piktos, vyrų nekenčiančios feministės“ reakcija į pokario vidurinės klasės gyvenimą Amerikos priemiesčiuose? Prieš kelias pastraipas pateikti Europos vertybių tyrimo rezultatai byloja, kad šita „moteriškoji mistika“ lietuviams tebėra labai artima.

Mistiškas greičiausiai bus ir būsimų valdančiųjų požiūris lyčių lygybės klausimu. Be minėto pasisakymo apie šokimą aukščiau bambos, daugelis debatuose dalyvavusių politikų net nesuprato lygių galimybių eksperto Donato Paulausko užduoto klausimo apie planus spręsti lyčių lygybės problemas. Kai kurie iš jų teigė, kad santuoką traktuoja tik kaip sudarytą vyro ir moters. Tokią reakciją vertinčiau kaip labai mistišką. COVID-19 pandemija kada nors baigsis, tačiau susidursime su pasekmėmis įvairiose srityse, ypač tose, kurių šiuo metu galbūt ir nelaikome prioritetinėmis. 

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.