MARIJA SAJEKAITĖ

Kontraprotestuotojai ir kritikai – prieš ką jūs?

 

JAV miestuose vykstančių protestų prieš policijos žiaurumą ir rasinę nelygybę atgarsiai neaplenkė ir Lietuvos. Vietinė viešoji erdvė netrukus užsipildė paviršutiniškomis nuomonėmis, selektyvia informacija ir ideologiniais karais. Kol vieni lietuviai JAV prasidėjusį „Black Lives Matter“ (BLM) judėjimą stipriai palaiko, kiti taip pat stipriai jį antagonizuoja. Pastarųjų man norisi paklausti – prieš ką ir už ką jūs?

Reikalai pagreitį įgavo, kai Vilniuje įvyko BLM palaikantis protestas, sutraukęs apie tūkstantį žmonių, o šalimais išdygo ne toks gausus, bet itin aršus kontraprotestas. Dalyviai neapsiėjo be lengvų apsistumdymų ir ne tokių lengvų apsižodžiavimų. Kai kurie amerikiečių žurnalistai mano, kad dabartiniai įvykiai JAV gali įgyti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje vykusio pilietinių teisių judėjimo mastą. Tad natūralu, kad smalsumas skatina stebėti ir analizuoti, kaip šiandieninius įvykius JAV filtruoja lietuviškas kontekstas. Pagrindinė BLM palaikančių žmonių pozicija yra kaip ir aiški – policininkui nužudyti žmogų vidury dienos nėra normalu, o JAV pernelyg ilgai nekreipė dėmesio į savo struktūrines problemas. O kokių pozicijų laikosi kontraprotestuotojai ir kritikai?

 

Pozicija: kodėl žmonės taip sujudo dėl žmogaus, kurio reputacija nėra švari?

 

Todėl, kad tas žmogus gegužės 25 d. buvo brutaliai nužudytas vidury dienos už smulkų ir netgi kvestionuojamą prasižengimą, įvykis juodaodžiams amerikiečiams dar kartą priminęs, kad jų pačių šalis traktuoja juos kaip antrarūšius piliečius. Tai buvo kibirkštis ir tai yra viskas, ką reikia žinoti šių įvykių kontekste. Besiknaisiojantys po Georgeʼo Floydo praeitį ir manantys, kad tai turėtų kažkaip diskredituoti protestus, viso labo gaišta laiką.

 

Pozicija: protestus organizuoja ir juose dalyvauja kraštutinės kairės ekstremistai ir visokie „netikę“ žmonės, kurie nori netvarkos ir anarchijos

 

Taip, į protestus susirenka visokių žmonių ir kai kurie iš jų užsiima plėšikavimais ir vandalizmu. Tokių yra mažuma, o jų interesai – įvairūs. Pavyzdžiui, neseniai nustatyta, kad JAV Virdžinijos valstijoje vandalizmu užsiėmė vienas iš Kukluksklano lyderių Harry Rogersas. Atrodo, kad sunkvežimiu į minią žmonių važiuojantis Rogersas siekė to paties, ko ir išskirtinai „Antifa“ susirūpinę kontraprotestuotojai – diskredituoti platesnę protestų nešamą žinią, rodant pirštais į abejotinos reputacijos veiksmo dalyvius.

 

Pozicija: čia JAV reikalai, Lietuvai jie nėra aktualūs

 

Vienas iš protestą Lietuvoje organizavusių vaikinų yra jaunas lietuvis, prisipažinęs, kad pats yra ne kartą sulaukęs rasistinių komentarų. Gyventi Lietuvoje turint tamsesnę odos spalvą gali būti nelengva, ką neigti remiantis savo artimiausios aplinkos pavyzdžiais būtų grubi klaida. Lietuvos viešoji erdvė toleruoja daug ką, o rasistinius komentarus daug kas pateisina žodžio laisvės principais. BLM palaikantys užsienio protestuotojai ne tik išreiškia solidarumą su amerikiečiais – jie palaiko humanistines vertybes.

 

Pozicija: „Ko jie čia skundžiasi tuo rasizmu, taigi JAV jau kažin kada panaikino vergiją ir segregacijos įstatymus… Tegu eina sau dirbti“

 

Nors vaizdingi palyginimai dažnai nukreipia diskusiją nuo tikrosios jos esmės, čia nesusilaikysiu ir pritaikysiu išimtį. Paprastai kalbant, numesti tokį komentarą juodaodžiui JAV būtų tas pats, kas lietuviui pareikšti: ko čia ta tavo šalis grėsme laiko Rusiją, juk Sovietų Sąjunga žlugo prieš kelis dešimtmečius. Rasizmą neigiantys baltaodžiai atrodo mažų mažiausiai absurdiškai, nes jiems su tokiomis problemomis susidurti netenka. Užmerkti akis ir kalbėti apie neva visiems lygias galimybes suteikiančius įstatymus reiškia pateisinti esamą baltojo žmogaus status quo viršenybę, dažnai nesąmoningai baiminantis potencialaus šio statuso praradimo.

Neigiantieji rasizmą neigia ir turtingą empirinę informaciją, sukauptą šiuo klausimu. Pateiksiu kelis pavyzdžius. JAV juodaodė moteris turi tris kartus didesnę tikimybę mirti gimdydama negu baltaodė. Tam tikruose Niujorko miesto rajonuose gyvenančių juodaodžių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė nei vyrų, gyvenančių kai kuriose besivystančio pasaulio šalyse. Taip pat vieno socialinio eksperimento metu darbuotojų ieškančioms kompanijoms JAV buvo siuntinėjami identiško turinio gyvenimo aprašymai, kuriuose skyrėsi vienintelis dalykas – kandidato ar kandidatės vardas ir pavardė. Tyrimo rezultatai parodė, kad darbdaviai buvo kur kas labiau linkę į darbo pokalbį kviesti tipišką baltojo žmogaus vardą turintį kandidatą ar kandidatę. O kur dar visa krūva kasdieniškesnių situacijų. Pavyzdžiui, vienoje pietinėje JAV valstijoje bažnyčia neseniai atsisakė sutuokti maišytos rasės porą.

 

Pozicija: sakyti „Black Lives Matter“ yra negražu, nes iš tikrųjų „All Lives Matter“

 

Žinoma, kad visos gyvybės yra svarbios. Niekas neneigia to, kad policininkai JAV yra nebaudžiamai nužudę ir daugybę baltaodžių, bet todėl juk ir protestuojama prieš policijos institucijos brutalumą. Bet švaistytis šiais teiginiais tokiame įkaitusiame kontekste yra ne tik ciniška – tai yra pigus whataboutism.

Pasakymas „All Lives Matter“ nukreipia dėmesį nuo tikrosios problemos esmės, suponuoja, kad tolerantišką visuomenę sukursime tik nepaisydami vienas kito odos spalvos. Vadinamasis color blindness principas yra moralinis tolerantiškos visuomenės imperatyvas, tačiau esama nemažai empirinio pagrindo teigti, kad jis toks ir tėra – idealas, o ne reali priemonė tokią visuomenę sukurti. Štai vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką juodaodžio amerikiečio sprendimui mokytis ir studijuoti, yra juodaodžio mokytojo turėjimas vidurinėje mokykloje. Baltaodžių JAV šiandien to ir prašoma: atmerkti akis, pamatyti odos spalvą ir suprasti, kokią istoriją ji byloja, kokias gyvenimiškas pasekmes ji turi.

 

Tai prieš ką?

 

Susumavusi pagrindinius kontraprotestuotojų ir kritikų argumentus bandau suprasti, kodėl ir prieš ką jie kovoja. Prieš socialinę mobilizaciją žmogaus teisių klausimais, kai ją įžiebusi kibirkštis yra ne tobulai švarios biografijos asmens nužudymas? Suprask, tokio žmogaus gyvybė nėra vertinga? Prieš socialinę mobilizaciją, kurioje koks vienas iš tūkstančio dalyvių turi destruktyvių kėslų? Prieš aktyvų kai kurių lietuvių reagavimą į globalias problemas? Prieš žmones, kurie aiškina, kad rasizmas niekur nedingo ir yra rimta problema? Prieš socialinio judėjimo pasirinktą šūkį, kuris nukreipia dėmesį į marginalizuojamas visuomenės grupes, o ne privilegijuotas? Koks yra visų šių prieštaravimų bendras vardiklis?

Aš nežinau. Žinau tik, kad kita pusė viso labo yra už pagarbą žmogui ir jo orumui. O dėl to, manau, visi gali susitarti.

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.