MARIJA SAJEKAITĖ

Ką sufleruoja žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas?

 

Trys valstybės, vienas negyvas žurnalistas, pernelyg daug neaiškumo ir grėsmė geopolitiniam stabilumui, bent jau Viduriniuose Rytuose, o gal ir už jų ribų? Nors Jamalo Khashoggi mirtis tebėra viena populiariausių temų pastarojo meto JAV ir pasaulio žiniasklaidoje, klausimų, kas ten nutiko ir kas dar nutiks, šiandien turime daugiau negu atsakymų.

 

Šiek tiek konteksto ir įsivėlusios šalys

 

Jamalas Khashoggi buvo vienas aršiausių Saudo Arabijos režimo kritikų, nuo 2017 m. rezidavęs ir dirbęs JAV. Šių metų spalio 2 d., turėdamas su būsimomis vedybomis susijusių biurokratinių reikalų, jis įžengė į Saudo Arabijos konsulatą Stambule, Turkijoje, ir… jo nebepaliko. Mėnesį trukusi nežinia, žurnalisto paskelbimas mirusiu, Turkijos ir Saudo Arabijos „tyrimai“, po kurių Stambulas patvirtino, kad Jamalas Khashoggi išties buvo nužudytas, o Rijadas pradėjo skelbti viena kitai prieštaraujančias įvykių versijas, kad žurnalistas pastatą paliko, nors vėliau šie teiginiai buvo atsiimti, ir t. t. Šiuo metu nėra netgi aišku, ar nužudymas buvo suplanuotas, ar jis įvyko neplanuotai, galbūt mėginant Khashoggi grąžinti į Saudo Arabiją. Žodžiu, konservatyvioji Persijos įlankos monarchija ne pirmą kartą atsikrato dar vienu režimo kritiku, šįsyk turėjusiu tvirtų ryšių su JAV (Indianos valstijos universitetas yra Khashoggi alma mater), o pastarosios nepateikia tokios tvirtos pozicijos, kokią turėtų tarptautinį atgarsį turinčio įvykio atveju, tuo labiau tokio, į kurį nešvariai yra įsivėlusi viena svarbiausių šalies strateginių partnerių.

 

JAV pozicija: kognityvinis disonansas?

 

JAV – paradoksų šalis. Iš vienos pusės, kaip išsivysčiusi šalis, ji nebalsuoja aktyviai. 2016 m. prezidento rinkimuose balsavo 56 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių – pavyzdžiui, ilgą nedemokratinę istoriją turinčioje Meksikoje 2012 m. rinkimuose balsavo 66 proc. balso teisę turinčių piliečių, o Belgijoje 2014 m. balsavimo teise pasinaudojo net 87 proc. rinkėjų (Drew DeSilver, „U. S. trails most developed countries in voter turnout“, Pew Research Center, 2018 m. gegužės 21 d.). Iš kitos pusės, dar XIX a. pabaigoje po Ameriką keliavęs Alexis de Tocquevilleʼis, prancūzų diplomatas ir politologas, liaupsino tenykštę pilietinę visuomenę su visa jos asociacijų gausa ir politiškai orientuotais gyventojais. Bet nors JAV administracija jau daugelį metų yra strateginės partnerės su Saudo Arabija, žurnalisto Khashoggi nužudymas aktyvesnės visuomenės reakcijos nesulaukė. Dar svarbiau – kodėl aktyviai propaguodamos žmogaus teises ir laisves visame pasaulyje, JAV nekreipia dėmesio į režimą, kuris labiausiai ir garsėja religinių laisvių varžymu ir moterų teisių pažeidinėjimais?

JAV ir Saudo Arabijos diplomatiniai santykiai prasidėjo dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – nuo tada konservatyvi monarchija ištikimai rėmė sekuliarios demokratijos užsienio politiką, bendradarbiavo reguliuojant naftos kainų stabilumą ir, žinoma, reguliariai tiekė juodąjį auksą. Šio resurso tiekimo reguliarumas yra svarbu, bet klausimas, kiek išties esminiai yra žurnalistų dažnai minimi JAV naftos interesai užsienyje: pirma, 2017 m. JAV importavo nei daug, nei mažai – penktadalį šalyje sunaudojamos naftos („How much oil does U. S. export and import?“, American Geosciences Institute), antra, Saudo Arabija, nors ir būdama antra pagal dydį tiekėja, tais pačiais metais eksportavo 9 proc. visos į JAV iš užsienio įvežamos naftos („How much petroleum does the United States import and export?“, U. S. Energy Information Administration).

Be demokratinio Izraelio, Saudo Arabija yra vienintelė Amerikos draugė Vidurinių Rytų regione, ir tai svarbiau negu ekonominiai išskaičiavimai. Nepaisant to, nerimą kelia tai, jog JAV valstybės galva pabrėžtinai priminė, kad Khashoggi nebuvo JAV pilietis (suprask, ne mūsų reikalas) ir kad šalies santykiai su Saudo Arabija šiuo metu yra kaip niekad „puikūs“ (Edward Wong et al., „Trump Calls Relations With Saudi Arabia ‘Excellent,’ While Congress Is Incensed“, The New York Times, 2018 m. spalio 11 d.). Saudo Arabija tebeturi šiltą kėdę Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje, kita vertus, JAV svarsto apie ekonomines sankcijas Saudo Arabijai (tiesa, kol kas atsargiai ir neryžtingai) ir jau atšaukė vizas tiems režimo piliečiams, kurie yra įtariami įsivėlę į žurnalisto nužudymą.

 

Pasekmės: galimas nestabilumas regione ir už jo ribų

 

„Jeigu bent viena šalis atsisakys laikytis tarptautinių normų ir teisinių principų, kils grėsmė stabilumui regione, o to šiuo metu mažiausiai reikia“, – tikina Jimas Mattisas, JAV gynybos sekretorius, kartu pabrėždamas, kaip šio skandalo metu yra svarbu neklibinti tvirtų Vašingtono ir Rijado diplomatinių santykių (Idrees Ali, „Mattis says Khashoggi killing undermines regional stability“, Reuters, 2018 m. spalio 27 d.). Saudo Arabija JAV ir kitoms Vakarų demokratijoms yra svarbi kaip geopolitinė atsvara prieš augančią Irano įtaką (vis tiek mažesnis blogis iš dviejų, tuo labiau kad ir „Didžiuoju Šėtonu“ Saudo Arabijos piliečiai, kitaip negu kai kurie iraniečiai, JAV nevadina), bet faktas, kad niekas nenorės viešai remti ultrakonservatyvaus režimo, kai jo vykdomi šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai tampa ne vien nevyriausybinių organizacijų, bet ir pasaulinės žiniasklaidos dėmesio objektu, ypač kai jie vyksta ne režimo viduje ir daugiausia paslapčiomis, o užsienyje ir viešai.

Burbėti, kokia tarptautinė politika gali būti niekinga, nėra didelės prasmės, nes viskas beprotiškai sudėtinga. Trumpai sakant, stebime kompleksišką politinę dilemą tarp žmogiškųjų vertybių ir niūraus pragmatizmo: nors Jamalo Khashoggi nužudymo istorija, Saudo Arabijos užsienio reikalų ministro pavadinta „isterija“, nuskambėjo su trenksmu, klausimas, ar jos sukeltas triukšmas bus pajėgus pakeisti ne vieną dešimtmetį puoselėto geopolitinio žaidimo taisykles.

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.