paukščiai
paukščiai yra savižudžiai jų judesių
nekartokim nors ir norime trim sekundėm
virsti paukščiais. išskristi į pietryčius kur
vanduo skaidrus ir esama žuvies. mes
ydingieji paukščiai mums išrovė plunksnas
iš sparnų kad jomis neišsižudytume kad
liktume tai kelionei kuri prilipusi prie
kojų lango stiklo ir išėjimo knygos. paukščiai
kita padermė ant kiemo slyvos kartais
randu jų plunksnų pamestų skrendant į
pietryčius. tai man lyg laiškai sakantys kad
esu kiek kitaip mirtingas. tačiau mirti yra
gera. kartais tai vienintelė paguoda
paukščiai nemiršta jie amžini jie čia jau
milijoną šviesmečių jie tikrieji ateiviai iš
horizonte susikertančių paralelių nes jų
net nėra juos susikūrėm iš savo vargo
užmaršties kančios ir tyro noro kad viskas
būtų taip kaip tada kai nebuvo nieko