ENRIKA STRIOGAITĖ

Kauno džiazai

Rėjaus Čemolonsko nuotrauka

Rėjaus Čemolonsko nuotrauka

Klimato atšilimo / atšalimo tendencijos yra tokios: po gana šiltos žiemos pavasaris būna ilgas ir šaltas. Iki „Kauno Jazz“. Pirmąją tarptautinio džiazo festivalio dieną visada smagiai atšyla, žmonės ima voliotis skveruose ant pievelių, nes kaipgi kitaip: nejau klausysiesi džiazo rimta savivaldybės tarnautojo mina, kaskart pajudindamas juodo lakuoto bato nosį.

Taigi todėl ir atšyla, nes šiluma – tai laisvė, kai nebevaržo nuo šalčio saugantys drabužių sluoksniai, kai galima ramiai sau pasigulinėti ant žolytės neskubant į šiltus namus. Šilta būna gatvėje, o ypač kai visur skamba džiazas, Kaune neabejotinai jo siela – saksofonu grojantis puikus dailininkas Gražvydas Kardokas ir vis dažniau su būgnais prisijungianti jauna, pasiutusiai talentinga Inesa Marcinkevičiūtė-Kationė.

Kauno rotušėje, kur vyksta miesto rakto perdavimas džiazo festivalio vadovams (sumanytojas – Jonas Jučas, meno vadovė – Indrė Jučaitė, „Kauno Jazz“ vadovė – Audra Jučienė), labai šilta nebūna: rotušė storomis sienomis, iškilmių vakaras – reprezentacinis, skirtas rėmėjams, politikams ir kitiems paprastai gana šaltokos kraujotakos oficialiems asmenims. Tačiau atperka džiugus šventės prasidėjimo momentas. Šį momentą kasmet sušildydavo į rotušę užsukantis Džyza (Aleksandras Jegorovas), savo buvimu šaltąsias sroves suminkštinantis. Deja, šįmet jo ten nebuvo, nebus ir kitąmet.

Kai per Kęstučio Navako naujausios knygos „Begarsis skambutis“ pristatymą, į kurį pats K. Navakas, beje, neatėjo, kažkas iš susirinkusiųjų spėjo, kad galbūt jis užtruko rotušėje, nes poeta ne vienus metus buvo vienas svarbiausių „Kauno Jazz“ veidų, teko šią mintį griežtai paneigti. Į oficialias festivalio iškilmes K. Navakas neidavo, jos – ne tai, kas paprastai keturias festivalio paras vyksta Kaune.

Gal tik Džyza ir galėjo būti įvairiuose sluoksniuose ne(nu)kentėdamas. Pernai jis toje rotušėje pamatė, kad aš grėsmingai kūprinuosi, sakė, kad kitą dieną privalau ateiti į „Metropolio“ viešbutį, kur buvo apsistojęs, padarys tibetietišką masažą. Nenuėjau, iš naktinio koncerto „Combo“ klube grįžau vėlai ir miegojau iki pietų, buvom sutarę susitikti 12-ą. Ai, sakau, Džyza, kitąkart, kad ir per kitą „Kauną Jazz“.

Niekada neįsivaizdavau, kad džiazai gali vykti be jo. Arba be K. Navako. Bet be K. Navako gali vykti ir jo kūrybos vakaras, neatsitiktinai, matyt, buvęs per šiųmečius džiazus. Festivalio rengėjai galėjo įtraukti į savo renginių sąrašą, nes K. Navako knygos „Begarsis skambutis“ pristatymo vakare džiazo tikrai buvo. Pagrindines fortepijono partijas atliko literatūrologė Kristina Bačiulienė, trimitu grojo Neringa But-noriūtė, kontrabosu – Aldona Ruseckaitė.

K. Navako visi, žinoma, laukė kaip kokio Gregory Porterio (didysis jubiliejinio „Kauno Jazz“ koncertas su legendiniu G. Porteriu vyko „Žalgirio“ arenoje) ir ilgai manė sulauksią, skambino jam telefonu tarsi į Ameriką, kad jis, kaip koks misteris Obama, vienu ar kitu klausimu išreikštų savo nuomonę, ją norėjo transliuoti susirinkusiesiems, bet įtartini trukdžiai to neleido. Teko K. Bačiulienei dažniau paskambinti fortepijonu, gitaromis nedideles solo partijas atliko Vidmantas Kiaušas-Elmiškis ir Alfas Pakėnas. Kontrabosas palaikė tonaciją ir šiaip improvizacinę dvasią. Nors K. Navakas, galima sakyti, buvo begarsis, jo energijos jėga susirinkusiesiems buvo išties ne mažesnė nei sausakimšą „Žalgirio“ areną surinkusio G. Porterio. Tiesa, pagrindiniam figūrantui nedalyvaujant kartais įsimaišydavo „džiazovų“ pakasynų dvasia, bet ir tai tik suteikė daugiau spalvų ir pilkųjų atspalvių, nes, žinoma, daugiausia buvo kalbama apie K. Navako merginas. Kalbėjo taip pat dailios merginos.

Vakare „Combo“ klube dar laukė estų grupė „Abraham’s Café“. Kaip įsisiūbuojančiai džiazo šventei visai tiko. Juo labiau kad tai – pirmasis festivalio vakaras, kuriame susitinka po pasaulį pasklidę, vieni kitų išsiilgę „Kauno Jazz“ gerbėjai, kurių pagrindinis pretekstas atsilankyti gimtinėje – 25-uosius metus vykstantis festivalis. Pavyzdžiui, ir šįmet iš Airijos atskrido legendinė Valentina, o tai jau suteikia festivaliui stabilumo. Taip pat buvo keramikas Gediminas Šibonis: naktiniame klube grojant „Abraham’s Café“, jis grakščiai artėjo prie savo damų visai kaip K. Navakas. Buvo ir Kauno bohemos motina vadinama Irena Mikuličiūtė, Evaldas Butkevičius su Aldona, Mauša Bairakas, bet štai tokia Audra neatėjo, nesimatė ir fotografuojančios ponios Gražinos, turbūt sode sėjo ridikėlius.

Antrąją festivalio dieną pasipylė piešiniai ant asfalto, varpai ir muzika aikštėse. VDU salėje šveicarų grupė „Affolter’s Acoustic Adventure“ grojo tokį socialiai stabilų šveicarišką džiaziuką: viskas puiku, kalnai ir karvutės, jokių nepriteklių ir sielos šauksmų.

O štai lenkai („Włodek Pawlik Project“) džiazus pasuko jau kiek kitaip. Miegas išgaravo, grupės trimitininkas kaip ne vieną maniją slepiantis buhalteris išlaikė intrigą iki galo ir klausytojus vedžiojo tarsi už pavadėlio. Pernai „Grammy“ statulėlę pelnęs pianistas Włodekas Pawlikas – neabejotinas džiazmenas dailiomis ryškiai raudonomis kojinėmis – meistriškai grojo net jomis, o dar puikus būgnininkas, puikus bosistas – įsimenantis trijų bisų koncertas, po kurio suabejota, ar naktiniame „Combo“ klube bus geriau.

Ir tai buvo didžioji klaida. Tokia didelė, kad nagus graužtis tenka iki šiol, tokia neištaisoma, kad ir kitą dieną širdžiai vis apsipilant krauju į „Combo“ buvo taip ir nenuvažiuota. Šįkart jau žinant, kad už Tamirą Grinbergą geriau tikrai nebus nei šįmet, nei gal kitąmet. Nebent „Kaunas Jazz“ jį pasikviestų vėl.

Tokių atlikėjų kaip T. Grinbergas (Izraelis) lauki metų metus, dėl jų festivaliai įgyja gerbėjų, kurie kasmet susibūrę slapta tikisi tamirų grinbergų (greičiausiai neatsitiktinis pavardės panašumas į Serge’o Gainsbourg’o) – netikėtų, iš kojų verčiančių atlikėjų. Beje, fantastiškiausias „Kauno Jazz“ bruožas, kad festivalis dovanoja galimybę išgirsti puikiausius atlikėjus už dyką. T. Grinbergas su grupe kitą dieną grojo nemokamame koncerte Vienybės aikštėje. Žinoma, jo klausytis, jį matyti ne aikštėje – šimteriopai didesnis malonumas. Beje, 20 (!) metų T. Grinbergas dar nėra išleidęs nė vieno albumo, bet neabejotinai mes visi dar jį išgirsime.

Ką būtų galima pasakyti apie „Kaunas Big Band“ ir scenoje po nemenkos pertraukos pasirodžiusią Ariną? Nuomonės kontroversiškos, vertinančių nuosaikiai beveik nėra: vieniems pasirodymas labai patiko, kitiems, deja, ne, pastarieji tikėjosi išgirsti ankstesniąją, savitą Ariną, o šįmet ji parengė trankų šou. Bet gali būti, kad čia išlenda mūsų valstybės kultūros politikos nebuvimas: kaip šalyje nėra vidurinės klasės, taip beveik nėra galimybės vystytis ramiam, profesionaliam, elegantiškam menui. Tenka arba rėkti, kad aš štai esu (būsi įdomus spaudai, televizijai ir pan., gausi projektui pinigų), arba kontempliatyviai grimzti į andergraundą (per mažai būsi įdomus, projektui pinigų negausi), abu poliai šiaip jau nėra blogi, blogai, kad nėra sąlygų tobulėti profesionalui.

Štai po Arinos pasirodymo koncertavę „Till Brönner Quintet“ (Vokietija) aiškiai liudijo, kad jų šalyje kultūros proporcijos išlaikytos. „Till Brönner Quintet“ – ryškiu profesionalumu, ypatinga muzikine elegancija išsiskiriantis kolektyvas, tarkim, muzika gali ypač ir nesužavėti, bet prikaustys tikrai, pagaliau visada malonu liesti aukščiausios kokybės daiktą, šiuo atveju tai buvo „Till Brönner Quintet“.

Dabar galvoju, ar pasidalyti įspūdžiais iš puikaus G. Porterio (į „Kauną Jazz“ atvykusio antrą kartą, taigi daugelis žinojome, į kur pakiliai nusiteikę einame) koncerto, ar papasakoti, į kokią komišką situaciją per džiazus pakliuvau su ankstesnėmis dviem K. Navako merginomis. Viena – iš labai labai ankstesnių laikų, kai K. Navakas dar buvo vienąkart vedęs, kita – iš nelabai. Ai, nebepasakosiu nieko, tą istoriją išgirdo K. Navako be K. Navako vakare susirinkę poetos gerbėjai, užteks. Tam ir yra rengiami vakarai, koncertai – nebuvai „Combo“, kai koncertavo T. Grinbergas, ir negirdėjai to, ko šitiek laukei. Lauksi ir vėl, gal „Kaunas Jazz“ pakvies dar kartą. Kaip ir visi lauks, gal kada savo vakare K. Navakas taip pat pasirodys. Ir bus garsas, ir skambės.

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.