Literatūra
Pažvelk pro piliarožių langą
Dar pabūk,
Mano meile,
Strazdo balse,
Dar žydėki many
Paskutiniu žiedu
Vėlyvo rudens.
53
jei su gyvūnais tu nesikalbi
tai koks gi tu žmogus
Linijos, virvės, ridikėliai: liepsnojantis drungnumas
Vienos gražiausių ir tikriausių daržovių – amen – yra ridikėliai. Būdama vaikas ridikėlių grožiu ir išskirtinumu tikėjau labiau nei tuo, kad esu. Perpjovęs ridikėlio sferą, tą, Platono akimis, tobuliausią formą, matei raudona linija apibrėžtą skrituliuką. Apskritimo viduryje baltavo: pienas, kaulas, akies baltymas, balintos idealios trobos lubos.
Sveta
„Jeigu jam nusibostu, nustoja mylėjęs, tai aš ir nueinu, o argi galima kitaip?“ Ji buvo ne šliundra, o ankstyvoji sovietinė europietė. Subtili kurtizanė. Įstaigoje mielai virdavo kavą ir siūlydavo: jums – kavutės? Buvo dosni. Vis dėlto ištekėti, sukurti šeimą šioje sovieticus aplinkoje nesišvietė. Vyrai, žinia, bodėjosi daug žinančiomis, padėvėtomis, nors patys buvo tokie.
Turistai
Gyvas turisto egzempliorius – tai dvikojis klajoklis, eiklus kaip elnias, giesme primena šarką, polinkiu mėgdžioti – beždžionę.
Trečias bandymas
– Žinai, yra tokie vaistai nuo nemigos, kurių išgėręs iškart užmiegi, bet po keleto valandų prabundi su tokiu jausmu, lyg būtum skendęs, – pradedu pokalbį.
Vigvamas
Antroji ceremonijos dalis – ajahuaska. Šamanas atsineša nedidelį katilą nuovirui. Smilkalai vigvame užgesinami, užkuriamas lauželis, virš ugnies įsmeigiamas metalinis rėmelis ir į pakabintą katilą metami nuovirui reikalingi augalai. Išgėrusios transcendentinio skysčio, po intensyvaus vėmimo ir viduriavimo, damos atsigula ant jogos kilimėlių po atviru dangumi.
Maištas
Sakoma, kad kai gali negerti – geriau negerk, nes kitaip tapsi alkoholiku. Sakoma, kad kai gali nerašyti – geriau nerašyk, nes kitaip tapsi grafomanu.
Kažkas sugadino
Mamos pasaulyje daiktai neleidžia būti nepastebėti, nes ji visą laiką gyvena atpažindama daiktų kančią. „Va šitas vėl nebekrauna, o vakar dar puikiai veikė.“ „O šitas… žiūrėk, visai nebereaguoja.“ Ji šnekasi su jais, mėgina susitarti, susikalbėti, pataisyti juos ne techniniais, o emociniais būdais. Kartais atrodo, kad ji kalbasi ne su akivaizdų fizinį pavidalą turinčiu telefonu, o su gyvu padaru: „Na kas gi tau dabar?“
Nicoletta Verna: „Šiame romane nėra nieko tikro, bet nėra ir nieko išgalvoto“
Apie rašymo aistrą, kūryboje gvildenamas temas ir romaną „Stiklo dienos“, Italijoje pavadintą metų literatūriniu įvykiu ir pelniusį ne vieną apdovanojimą, rašytoją NICOLETTĄ VERNĄ klausinėjo italų grožinės literatūros vertėja Rasa Di Pasquale.
