Literatūra
Birželis – vasaros pradžia
Vakar lyjant styrojau paminklo Sigitui G. atidengimo ceremonijoje. Buvau davęs žodį Petrui R. (gal prieš keturiolika metų), kad jei jis tą paminklą pagamins, o aš dar būsiu gyvas, tai pasirūpinsiu, kad mane nors ir karučiuose kas nors atvežtų į atidengimą. Atvežė. Ir kol kas – ne karučiuose. Nieko, žinoma, nepamačiau. Tiksliau – pamačiau juodų skėčių lietuje tirštynę. O kai nuo obelisko nutraukė maršką – virš tų skėčių išvydau jo viršuje tą garsųjį kiaušinį.
Gyvūniškos aistros pagal Clarise Lispector
Clarice Lispector knyga „Aistra pagal G. H.“ nėra tradicinis romanas. Tai aistringi apmąstymai apie gyvenimo ir kūno gyvybiškumo prasmę. Ir nors knyga pristatoma kaip grožinės literatūros kūrinys su pirmojo asmens patyrimų aprašymu, tai labiau filosofinis bandymas reflektuoti gyvojo kūno patirtį.
Arbatėlė su Kantu
Jūratė Sučylaitė, poetė ir gydytoja psichiatrė, pasitelkia meninę išmonę, fantaziją, vaizduotę. Kviečia ne tik skaityti, bet ir pagyventi kartu su Kantu. Romane apstu regimųjų ir girdimųjų įspūdžių.
Senienos ir naujienos (14)
Sunkiai prisiverčiu skaityti knygą, jeigu esu mačiusi to paties autoriaus filmą. Tiesiog nesitikiu, kad režisierius klasikas būtų dar nuostabesnis rašytojas. Vis dėlto skaitymas pranoksta lūkesčius, nes dar kartą sugrąžina į filmą, kurio scenų negaliu „atmatyti“.
Pasiklausykime Czesławo Miłoszo
Pirmiausia ieškojo atsakymų į fundamentinį klausimą: „Unde malum, iš kur blogis?“ Atsakydavo į jį įvairiai – priklausomai nuo istorinio momento, kuriame gyveno, bei visuomeninės sąmonės pokyčių, nuolat gilindamasis, kantriai tyrinėdamas jį iš įvairių perspektyvų.
Nemirti pačiam
Nieko neveikimo baimė dar neatsiradusi tarp populiarių diagnozių, kurias dabar, kaip ir breketus, madinga nešioti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Nejučiom prisimenu Axelio Munthės „Knygą apie San Mikelę“ ir išganingąjį „kolitą“ – kuris būdavo nustatomas ligų ieškančioms damoms nuraminti.
Autotanatografija: kaip galime kalbėti apie savo ir kitų mirtį
Autotanatografija – tai rašymas apie savo mirtį. Autotanatografija pabrėžia, kad savęs suvokimas neatskiriamas nuo mirtingumo. Šis rašymo būdas apima mirties artumo patirtis, kitų mirtis ir metaforines mirtis.
Liuksas kaip Liuksas
Kalbant vaizdingiau, Europos Parlamentas Briuselyje – restoranas, o Liuksemburgas – restorano virtuvė, kur nudirbami visi darbai, kurie paskui patiekiami Briuselyje ir per plenarinius posėdžius Strasbūre.
Kaip aš susipažinau su savo protėviais
Jeigu žmogus man labai patinka, nubraižau jam giminės medį. Dar niekas dėl to nenuliūdo.
Yra pačių įvairiausių būdų. Kvadratėliai, apskritimai, teksto debesėliai, medžio šakų pynės, arabeskos, griežti šablonai.
„Aš“ – viršuje, apačioje, šone.
Vaikystė prie kalėjimo durų
Nežinojau, kad mamytę pamatysiu tik po ketverių su puse metų, kai ji suvargusi ir ligota grįš iš Sibiro lagerio. Tik mirus Stalinui jos byla po kurio laiko peržiūrėta ir nustatyta, kad ji be jokios kaltės suimta, nuteista kalėti ir išvežta į Sibiro lagerį…
