MAKSYM BORODIN

53

Maksymas Borodinas gimė 1973 m. Dnipro mieste Ukrainoje, ten ir gyvena. Keliolikos poezijos knygų autorius. 2011–2016 m. grojo gitara muzikos grupėje „Palto Sorry Band“, recitavusioje ir dainavusioje jo eiles. Jose buitinis absurdas susipina su niūriu (pseudo)socialiniu humoru. Dėsto Ukrainos valstybiniame mokslo ir technologijų universitete, yra technikos mokslų daktaras.

Čia skelbiami kūriniai paimti iš 2024 m. rinkinio „Ženklų skaičius be tarpų“. Eilėraščiai šioje Borodino knygoje su numeriais vietoj pavadinimų, bet knygoje skelbiami sumaišyta tvarka, ne iš eilės.

Vertėjas

 

 

261

 

rašyt šiurpias eiles tai mūsų karma

nebeišvengiama

bausmė

kol vyksta karas

žingsnis į kairę

žingsnis į dešinę

šuolis vietoj

švarūs

tarsi vanduo po lietaus

suknisti vadai

kur jūs nuvedėt visatą

jos ryto neatsakomybėj

kai pabundi tik tam

kad vėl užmigtum

ir niekuomet

nebeapsimestum

kad tikrai esi

 
 

375

 

jei Dievas šiandien dirba

turi tu šansą

pasimylėt

su ta

kuri nežino

kas iš tikrųjų

tu esi

visi mes pažįstami

bet taip

tarsi mokėmės vienoj mokykloj

tik skirtinguos miestuos

bet jeigu Jo nėra

ar poilsiadienis

arba neduokdie

ligoninėj dėl karo gydos

ar dėl bėdos kitokios

tenka pačiam išsigalvot sapnus

ir vaizduotè darbuotis

kaip darbuojas žmogus

poliùs į žemę kalantis

su viltimi kad viską mes

ir grįš namo

kur visada kažkas jo laukia

ir nesvarbu

kas iš tikrųjų

tu esi

 
 

394

 

ne Romos imperija Jėzų pražudė

o rietenos kolektyve

tai jiems paduok stebuklų

tai duonos

tai vyno

tai Dievą

kuo tu prasikaltai

vargšele

pusę šalies už grotų

pusę į rojų

Banderà mūsų tėvas

motina Ukrainà

o vaikai kuo kalti

ką turim tą turim

ką mėgstam tą mėgstam

Dnipre mergina prie „Makdonaldo“ stovi

įsikniaubus į stulpą

diena iš dienos

kaip šuva

stop

ar kas žino kodėl

nežino

tūkstančiai mūsų

bet ji viena

užtat juokinga

kaip anekdote

kai pasieksite dugną

skambinkit

aš jau čia

jūsų lauksiu

 
 

375

 

pralinksmėjau

tris riešutus radęs po medžiu

ir grybuką

nedidelį tokį

kaip smagratis

laiko mašinoj

atsimenu kaip vaikystėj miškan važiuodavom

į tankų armijos poligoną*

miško uogų ir baravykų rinkt

man vaidenas

lig šiol aš tenai

pasiklydęs

ratais eini

ir nieko nerandi

gal ir dabar tai tik istorija

o ne tikrovė

kas nors pasakys

ką daryt kai blogis įperša atsakymų variantus

ir teisingi visi

bet tu supranti

vėl kažkur tiesa slepiama

jeigu jinai

išvis

dar yra

* Prie Čerkaskės gyvenvietės į šiaurę nuo Dnipro miesto.

660

 

tave aš šiąnakt sapnavau

į rytą

išsivadėjus apsvaigimui nuo alkoholio ir Bukowskio*

šiaip tai prisimenam sapnus

tik tuos

kur regim prieš pabusdami

prieš bombai sprogstant

prieš bučinį

kuriuo prasideda viskas

sąmonės fiziologija

geismo filosofija

tai lyg atminti vien tik tai

ką bosas sakė šeštą vakaro

prieš darbo pabaigą

arba seselė prieš pat mirtį

ar Dievas prieš užgimstant

ir neatmint kam visa tai darai

šią valandą

į rytą

mieste

apsimetančiame miražu

beveik ir patikėjau

kad iš tikrųjų egzistuoji

tokia pati

kaip kitados

širdinga nevikri

bet pabudau ir supratau

kad niekad nežinojau

kad visa

kas tarp mūsų buvo

tik nuojauta šitų sapnų

kurie vos ne kasdien

mus lanko

kurie lig šiol buvoja iš abiejų Atlanto pusių

išbraukiam paskutinį žodį

paliekam

meilė

* we like to shower afterwards
(I like the water hotter than she)
and her face is always soft and peaceful
ans she’ll watch me first

376

 

paklausiau jos

tu dar gyva

jinai atsakė

nežinau

veikiau jau ne

nei taip

šiame kare tarp gėrio ir piktybės

gali būt tikras tiktai tuo

kad tu teisybės pusėj

tikies reinkarnacijos

arba gyvenimo anapus grabo

keliu aš sudėtingus klausimus

norėdamas pasimylėti sočiai

bent nereikės į darbą eit

atsakė ji

ir į mane pasižiūrėjo

lyg su savim norėtų pasiimt

ar pragaran

ar į namus

būtis visad kvaila

jei nežinai

yra ta meilė

ar nėra

 
 

305

 

manasis ŽIV simptomas

„įsimylėjęs“

kas gali būt pavojingiau

šiame mieste

kur lapai stirkso dar lig šiol darbe

žiema nepanaši į žiemą

o meilė nešvari

kaip Krymo kelias po dešimtmečio aneksijos

nori ar nenori

tenka kada nors nusimazgoti vandeniu

ar spiritu

tuos lipdukus

vardus

opas ant kūno

žmogus tik kartą gyveni

kad susivoktum

už ką tave mylėjo

ar nemylėjo anei kiek

 
 

361

 

vaikai dabar iškart kare užgimsta

be jokio specialaus pasirengimo

nors ką gali žinot

gal ten jiems viską jau apsakė

kad čia jau tikras pragaras

dienas naktis

kad nematytumei žvaigždžių kai užsimerki

anei visatos krašto

kai tyli

šiame fantazijos mirgėjime

jiems gal jau nieko nebeteks

nei meilės

nei alkoholio

nei heroino

nei mirties

vaikai dabar užgimsta norėdami tik vieno

nebeužgimt iš naujo

ir tik gyvent

gyvent

ilgų ilgiausiai

 
 

654

 

o šventas Mikalojau

dalailojau

kad apvalytum tu visatos blogį

aš šiąnakt sumaniau

sau pro miegus

ar nebe pro miegus

paspaminau į pakraščius visus

juk tu teisingas

tu galingas

o šventas Mikalojau kad apvalytum viską

kaip gatvę potvynio metu

nuo korupcionierių

pionierių

diktatorių

amatorių

HAMASʼo

BAASʼo

ir kitokių teroristų organizacijų*

kaip antai „Ketvirtojo Reicho“

ar „Trečiosios Romos“

velniai nematė

man šventas Mikalojus į rytą atšovė

pravėręs langelį ir pūsdamas dūmus

galiu sugrąžinti Krymą

bet visa kita fantazijos

sako

tu pagalvojai

kaip mes be viso to gyvensim

ir muitą aname pasaulyje mokėsim

juk ir šiame nebus jau kuo mokėt

ir

beje

to nebuvo pradiniam visuomenės

ir demokratijos plėtotės plane

Tėvui pasakysiu

jis juoksis

ko tik neprisigalvoja

žmogiškosios aistros

kaip speniai

ne iš Dievo

bet iš velnio

žinom

plaukiojom

* XXI amžius – teroristų amžius.

79

 

baugu visiems

o Jam labiausiai

šioje tyloj

kai visko lauki

tiktai ne to

kas dedas

 
 

193

 

berniūkščiai žaidžia karą

vaikų aikštelėj

kokių septynerių

vaikiukas šaukia

oro pavojus

ir slepiasi visi po čiuožykle

slepiasi visi

lieka

tik vienas klausimas

visoj vaikų

aikštelėj

nelyg visatoj

po apokalipsės

 
 

307

 

netinka švęst

kai viskas išmesta šiukšlynan

manai

kad tai likimas

bet tai šauksmas

gyventi pradedam pirmadienį

galvoji naktį

bet ne

kai žūsta šiam kare poetai

atrodo visa kita

lyg cisterna

prakiurusi

vidiniame kieme mums Dievo palikta

raudonas užrašas ant šono

„meilė“

kas viduje

tik spėti galima

iš to

kiek lietūs lyja

ir verkia žmonės

 
 

70

 

viskas skraido

ãniolai

lėktuvai

paukščiai

tik žemė vietoj stovi

iškvepia

įkvepia

iškvepia

o jūs*

* O jūs iškvepiat?

53

 

jei su gyvūnais tu nesikalbi

tai koks gi tu žmogus

 
 

196

 

maištauja tas dirbtinis intelektas

tai vėjas

tai lietus

tai karas su maskoliais

tai vakuumo pakuotėje saliamis

tai porno už dešimt dolerių per mėnesį*

tai tu su maksi suknele iki palangės

ir kur čia prasiskleist

kad siela uždainuotų

tu nesakyk man kad mylėjai

sakyk kad dar mane pamilsi

 

* Vos trims dienoms nuo eilėraščio parašymo praėjus atėjo žinia, kad Ukrainoj įregistruota pornografijos svetainė.
 
 

Iš: Максим Бородiн. Кількість знаків без пробілів. Discursus, 2024

Vertė Algimantas Litvinas

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.