Paveldas
Radviliškis–Peterburgas
…mano proseneliai, kurie kūrė savo gyvenimą Peterburge XIX a. pab.–XX a. pr., buvo kilę iš Radviliškio ir Šiaulėnų parapijų. Manau, kad panašias istorijas išgyveno ne viena lietuvių giminė, tik jas pasakojančiųjų nebeliko. Mano galvoje išlikę fragmentai iš močiutės pasakojimų yra giliai įrėžti, tačiau jų elementai gal per laiką pakito.
1912-aisiais dar Saunus, būsimasis Zaunius
Kionigsbergo universiteto studentai, susibūrę į „Koenigsberger Freie Studentenschaft“, liberalinę draugiją, kuždėjosi: pirmininku reikia rinkti tąjį būsimą juristą Saunų, gi ir stotu, rimtumu, ir savo gabumais, blaivia galva šis dvidešimtmetis tiks draugiją reprezentuoti Albertinoje ir už jos sienų.
Pono Kamertono atsiminimai
Praleidęs porą linksmų dienų Trakuose, jau norėjau keliauti Trakų pavieto gilumon, aplankyti Lieponis ir Valkininkus; Lieponyse 1700 metų lapkričio 18 dieną užvirė brolžudiška kova tarp Višnioveckių ir Oginskių vienoje pusėje, Sapiegų – kitoje.
Laimės neturėjau
Vaikelia, tadu klausei, kų atsimenu iš vaikystės apė šventes. Atsigulus mislinau mislinau, vartiaus vartiaus ir nieko liudsko nesumislinau. Adventas, gali sakyc, mumi visus metus buvo. Kad ir tos pacos Kūcos, tai cik kad plotkelė ir grikinės galkelės. Ne, ir nebaščikam nepalikdėm. Kų tu paliksi, kad mes duonelės gurinukus, ir tuos nog stalo nurenkam ir kap medų praryjam.
Kaltės
Paskutiniai gyvenimo mėnesiai „ant lovos“ mano tėvų namuose atnešė Martai klejones, nors prieš tai tarsi nebuvo jokių ryškių senatvinės demencijos požymių. Kūnas pasidavė ir siela ėmė ruoštis kelionei, retkarčiais atitrūkdama nuo dar gyvo kūno ir tyrinėdama kitas dimensijas. Grįždavau savaitgaliais, nors jaučiausi nelaiminga slogioje aplinkoje, tačiau jutau pareigą padėti mamai slaugyti.
Meistrų kelionė į Vengriją
Mūsų globėjo dėka per Maskvą gavome gerus „diplomatinius“ pasus. Susikomplektavome į du „Žigulius“, kurių bagažinių didžiąją dalį užėmė skardiniai dvidešimtlitriniai kanistrai. Pasikrovėm įrankių. Įsigijome kai ko, ką galėtume parduoti. Tikėjomės uždirbti – prastokai tada vertėmės.
Šiandien madingi pilikenai
Pratarmė*
…Draugijos nariai neišskiria tų sutirštintų ir karštligiškų nuomonių, per kurias įvairios gydytojų grupuotės vienos kitas smerkia ir žemina. Iš tikrųjų medicinos menas turėjo ir iki šiol turi pernelyg kategoriškų mokslų, kurių priimti neleidžia praktika ir sveikas protas, tačiau iš kurių kiekvienas, paliktas be dėmesio, galiausiai pats persitempia ir sunyksta, dažnai ką nors naudinga po savęs palikdamas.
Sekminių vestuvių vaidinimas ir paprotinė gyvensena Narvydžiuose
Dar XX a. ketvirtajame dešimtmetyje bendraujant jaunimui buvo išlikusių tradicinių paprotinių elementų. Į kaime surengtus šokius atvykdavo ne tik jaunuoliai, bet ir suaugę, net senyvi žmonės. Įdėmiai stebėdavo merginas. Padainuodavo, kartais ir patys pašokdavo.
