Paveldas

LEON POTOCKI

Pono Kamertono atsiminimai

Praleidęs porą linksmų dienų Trakuose, jau norėjau keliauti Trakų pavieto gilumon, aplankyti Lieponis ir Valkininkus; Lieponyse 1700 metų lapkričio 18 dieną užvirė brolžudiška kova tarp Višnioveckių ir Oginskių vienoje pusėje, Sapiegų – kitoje.

Laimės neturėjau

Vaikelia, tadu klausei, kų atsimenu iš vaikystės apė šventes. Atsigulus mislinau mislinau, vartiaus vartiaus ir nieko liudsko nesumislinau. Adventas, gali sakyc, mumi visus metus buvo. Kad ir tos pacos Kūcos, tai cik kad plotkelė ir grikinės galkelės. Ne, ir nebaščikam nepalikdėm. Kų tu paliksi, kad mes duonelės gurinukus, ir tuos nog stalo nurenkam ir kap medų praryjam.

ELENA STANKAITYTĖ

Kaltės

Paskutiniai gyvenimo mėnesiai „ant lovos“ mano tėvų namuose atnešė Martai klejones, nors prieš tai tarsi nebuvo jokių ryškių senatvinės demencijos požymių. Kūnas pasidavė ir siela ėmė ruoštis kelionei, retkarčiais atitrūkdama nuo dar gyvo kūno ir tyrinėdama kitas dimensijas. Grįždavau savaitgaliais, nors jaučiausi nelaiminga slogioje aplinkoje, tačiau jutau pareigą padėti mamai slaugyti.

JONAS VAICEKAUSKAS

Meistrų kelionė į Vengriją

Mūsų globėjo dėka per Maskvą gavome gerus „diplomatinius“ pasus. Susikomplektavome į du „Žigulius“, kurių bagažinių didžiąją dalį užėmė skardiniai dvidešimtlitriniai kanistrai. Pasikrovėm įrankių. Įsigijome kai ko, ką galėtume parduoti. Tikėjomės uždirbti – prastokai tada vertėmės.

VALENTINA GENIENĖ-BARAUSKIENĖ

Kaimo kultūrininkės pasakojimai

Zarasų krašte buvo labai aktyvus partizaninis judėjimas, labai daug kalėjimuose buvo, žuvo daug partizanų. Per laidotuves vyrai verkė ir sakė: „Dabar žūsim visi, jeigu pats nekalčiausias ir doriausias žmogus mums praskynė kelią.“ Varpais nebuvo galima skambint. Taip gražiai jis laidodavo kitus žmones, giedodavo. Niekas negiedojo, atlydėjo tiktai, į duobę įdėjo.

JURIJ RYTCHEU

Šiandien madingi pilikenai

– Pilikenai – gerai, – patenkintas tarė Ročgynas. – Jie dabar madingi. Gerai, dukryt, dar neparduosiu ilties.
Emul padėjo iltį atgal į senelio dėžutę ir ėmėsi darbo. Per kelias dienas ji išskaptavo iš senelio ruošinių penkiolika pilikenų. Ročgynas buvo patenkintas ir gyrė dukterį:
– Tavo pilikenai patys geriausi! Taip kalba žinovai. Jų išraiška protinga.
ANDRIUS SNIADECKIS

Pratarmė*

…Draugijos nariai neišskiria tų sutirštintų ir karštligiškų nuomonių, per kurias įvairios gydytojų grupuotės vienos kitas smerkia ir žemina. Iš tikrųjų medicinos menas turėjo ir iki šiol turi pernelyg kategoriškų mokslų, kurių priimti neleidžia praktika ir sveikas protas, tačiau iš kurių kiekvienas, paliktas be dėmesio, galiausiai pats persitempia ir sunyksta, dažnai ką nors naudinga po savęs palikdamas.

ŽILVYTIS ŠAKNYS

Sekminių vestuvių vaidinimas ir paprotinė gyvensena Narvydžiuose

Dar XX a. ketvirtajame dešimtmetyje bendraujant jaunimui buvo išlikusių tradicinių paprotinių elementų. Į kaime surengtus šokius atvykdavo ne tik jaunuoliai, bet ir suaugę, net senyvi žmonės. Įdėmiai stebėdavo merginas. Padainuodavo, kartais ir patys pašokdavo.

EGLUTĖ TRINKAUSKAITĖ

Hodenošonių taikos medis ir karas už Ukrainą

Zayin atrodo kaip kirvis ar panašus ginklas, Biblijoje zayin reiškia ginklą. Taigi kabalistai mano, kad zayin reiškia galią: ji yra septinta ir išoriškai yra ginklo formos. Kurioje rusiškos abėcėlės vietoje stovi karo agresijos raidė Z? Kuris dievas jai leidžia traiškyti kaimyninę tautą?

DAIVA BELIŪNIENĖ

Žemė kėlė žolę – amžinasis gyvybės ratas

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje sausio 18 d. atidaryta (veiks iki gegužės 14 d.) paroda „Žemė kėlė žolę: apie augalus ir gyvūnus lietuvių liaudies mene“ [...] – džiugus Vilniaus kultūrinio gyvenimo įvykis. Atsirado reta proga pamatyti gausius Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus liaudies meno rinkinio artefaktus.