Paveldas
Sovietų melagiena karo pradžioje
Mes trijuose susimetėm… Pravažiuoja kareiviokas vienas, kitas. Pamojau, ataik pasikalbėt. Jisai nulipa nuo dviračia. Tai jam porcijų užfundijam. Sakam: „Jau greit paims ir Berlynų.“ – „Ką jūs, šitam miški jau vokiečiai, nebepralaidžia.“
Per Rusiją arkliais
Pradedame spausdinti Gerb. Mokytojo Pr. Gedvilos labai įdomią nuotykių kelionę. Jis karui pasibaigus pasiryžo iš bolševikų „rojaus“ bėgti. Bet gyveno paliai Uralo kalnus. Ir vis dėlto su arkliais pabėgo. Taigi turėjo pervažiuoti skersai visą Rusiją.
[„Šaltinio“] Redakcija
Prabūtoji toj geroji
Mano tėvulio žodzai – prabūtoji toj geroji. Ir saulė šviesesnė, ir žolė žalesnė. Tai tep ir su tuoj Kūcu. Vaiku būnant an švento Kūcos stalo ragėjau cik kryželį, plotkelį ir tris ar ketras patrovas, o vakaro laukta tep, kap Dzievo atajimo. Nežnau, ar kici kepė, ale mūs moma Kūcon kepė labai gardzus šaltanosius su grybais. Tokios nedickos bandelės. Vaikelia,…
Nuklegantys atskirtieji
Faktas kaip blynas. Arba kaip molėtu vandeniu pažliugusi provėža Kalvarijų gatvėje – ta keliūte šį rudenį pasivijo fotomenininko Klaudijaus Driskiaus portretinių nuotraukų ir tekstų (jų bendraautoris – Regimantas Pranaitis) knyga „Tirpstanti tapatybė. Baltarusijos lietuviai“ (Vilnius: Tautos paveldo tyrimai).
Skambanti Vilniaus Rasų tyla Vytauto Balčyčio nuotraukose
Fotomenininko Vytauto Balčyčio 1995–1996 m. Vilniaus istorinių kapinių (Rasų, Bernardinų, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, Antakalnio, Karaimų, Stačiatikių) fotografijos nėra sudėtos į vieną knygą, todėl visuomenei jos mažai žinomos. Nemaža šių fotografijų dalis (36 vienetai) publikuota 2004 m. „Atkulos“ leidyklos išleistoje šio straipsnio autorės knygoje „Vilniaus kapinės“ (dailininkas Aloyzas Janulis). Šiame leidinyje pirmą kartą publikuotos ir Rimanto Dichavičiaus Naujųjų žydų kapinių…
Palanga: apie „civilizacines ribas“ ir kurortą prie Baltijos
Palanga ir Šventoji mini prijungimo prie Lietuvos valstybės šimto metų sukaktį, kai 1921 m. kovo 20 d. Lietuvos ir Latvijos atstovai pasirašė susitarimą, pagal kurį buvo nustatyta Lietuvos ir Latvijos siena. Ne tik nuolatos atgyjanti vasarą, bet jau šurmuliuojanti ir kitais metų laikais, Palanga yra pagrindinis Lietuvos kurortas prie Baltijos jūros, o planai išplėtoti uostą Šventojoje įgyja naujų perspektyvų.…
Likęs vienas
Jono Žentelio atsiminimai
Dviračiu po Krikštonis
Kaip ir Krikštonių pavadinimas – juk jis kilęs ne nuo „krikšto“ ar kitokios su krikščionybe susijusios kalbinės lyties, o nuo didelės prieš kelis šimtmečius netoli Nemuno telkšojusios pelkės, kurioje krykštė daugybė vandens paukščių.
„Ir šiandien laukinis tungusas“. Sibiro indėnai gyvenime ir kine
„Sibiras. Realijos“ interviu istorikė ir etnografė, Tomsko valstybinio universiteto docentė IRINA MAKSIMOVA papasakojo, kodėl būtent evenkai yra jos „mylima tauta“, kaip vyko tungusų kontaktai su pirmaisiais rusų keliautojais ir kodėl šamaniškos žinios lieka aktualios XXI a.
