LiteratūraVertimai

MARCEL PROUST

Jūra

Williamo Roppo nuotrauka

Jūra visuomet žavės tuos, kurie pasibjaurėjimą gyvenimu ir trauką paslapčiai pajuto anksčiau negu pirmąsias širdgėlas: lyg nuojauta, kad tikrovės nepakaks jiems patenkinti. Tuos, kuriems nepatyrus dar jokio nuovargio reikia poilsio, jūra paguos, miglotai pakylės. Joje, kitaip negu žemėje, nelieka žmogaus darbų ir žmonių gyvenimo pėdsakų.

PATTI SMITH

Tiesiog vaikai

Mieste buvo karšta, bet aš vis tiek dėvėjau lietpaltį. Man jis suteikė pasitikėjimo eiti į gatves ir ieškoti darbo, žinant, kad visas mano curriculum vitae tebuvo trumputis darbo gamykloje laikotarpis, neįgytas išsilavinimas ir nepriekaištingai iškrakmolyta padavėjos uniforma.

Iš austrų poezijos

Vieni – su trofėjais,
Kitus pusto vėjas.
Darbuojas kasdieną
Šakalai ir hienos.
Vainikai, lavonai,
Mirtis tiktai fonas.
KONSTANTINAS KAVAFIS

Poezijos vertimai

Kodėl Senatas šitoks neveiklus?
Kodėl senatoriai tik sėdi ir įstatymų neleidžia?
 
Nes barbarai atvyksta šiandien.
Kam vargti su įstatymais senatoriams?
Atėję barbarai išleis įstatymus kitus.

Trys olandų poetai

Ar girdi: sidabro lūpom
Neša žinią naktyje tyla,
Žemėj budintiems ji skuba
Persakyt, kokia dievų byla…

Iš vengrų poezijos

Aš mačiau stebuklą tikrą:
Naują avinų mokyklą.
Tų, kurie ten bliovė bė,
Laukė didelė garbė.
RAMÓN GÓMEZ DE LA SERNA

Gregerijos, arba Paprastumo paradoksai

B yra abėcėlės žindyvė.
q – tai p, grįžtanti po pasivaikščiojimo.
G – tai C, atsisakiusi ūsų ir barzdelės.
W – tai M, kai ją lygina.
U – tai abėcėlės pasaga.
O – tai abėcėlės žiovulys.
S – tai abėcėlės kablys.
X – tai abėcėlės sulankstomoji kėdutė.
WILLIAM BLAKE

Poezijos vertimai

Daugsyk šioj žemėj meilės ugnyje liepsnojęs,
Ilgėjaus pragaro lyg poilsio nuo rojaus.
ASTRID SAALBACH

Paplūdimys

Kilo potvynis. Bangos laižė jos kūną. Jei neatsikels, ją nusineš.

ELIAS CANETTI

Isaakas Babelis

Bill Brandt. Rytiniai laikraščiai. 1936

Jis buvo labai smalsus, Berlyne norėjo pamatyti viską, bet „viskas“ jam buvo žmonės, būtent visokiausi žmonės, o ne menininkų užeigų ir prašmatnių restoranų lankytojai. Labiausiai jam patiko „Ašingerio“ aludės, ten greta stovėdami mudu, būdavo, labai lėtai srebiame žirnienę.